Kopūstų apkaupimas nėra darbas, kurį reikia daryti aklai. Vienais atvejais jis padeda sustiprinti augalą, kitais – tik pažeidžia šaknis ir sulėtina augimą. Viskas priklauso nuo to, kada imsitės kastuvo ir kokia tuo metu bus dirva.
Didžiausia klaida yra per anksti ar per dažnai užversti žemę prie stiebo. Jaunos šaknys labai jautrios, todėl jas lengva sužaloti. Tada kopūstas pradeda augti lėčiau, o gūžė būna puresnė ir mažesnė. Visai atsisakyti apkaupimo irgi neverta, nes atviri šaknų kakleliai greičiau perdžiūsta, o augalas labiau stresuoja.
Kada procedūra naudinga
Pirmą kartą kopūstus verta apkaupti tada, kai stiebas jau pasiekia maždaug 2-3 centimetrų storį. Iki tol šaknys dar būna per gležnos. Geriausia dirbti po lietaus arba po gero palaistymo, kai žemė minkšta ir lengvai formuojama į kaupelį. Sausas gruntas dažniau braižo ir laužo šakneles.
Vidutinio ankstyvumo veisles dažniausiai apkaupia du kartus per sezoną. Antrą kartą tai daroma maždaug po trijų savaičių. Vėlyvoms veislėms dažnai pakanka vieno apkaupimo, nes per didelis drėgmės kaupimasis prie šaknų gali paskatinti puvinius ir grybelines ligas.
Ką padaryti prieš imantis darbo
Prieš užverčiant žemę verta ją lengvai supurenti. Taip oras geriau pasiekia šaknų zoną, o paskui susiformavusi pluta netampa per kieta. Jei gruntas sausas, pirma jį palaistykite. Tada apkaupimas būna švelnesnis ir augalui sukelia mažiau streso.
Trumpai tariant, kopūstus apkaupti verta tada, kai augalas jau sustiprėjęs, o dirva pakankamai drėgna. Jei pataikysite į tinkamą momentą, stiebas bus tvirtesnis, šaknys geriau laikys visą gūžę, o derlius džiugins daug labiau.
