Jei tvora dar laukia suvirinimo aparato, labai dažnai jo visai nereikia. Boltinė sistema leidžia visą karkasą surinkti greitai, be dūmų ir be papildomo vargo, o sklype nelieka vietos brangiai įrangai.
Šio būdo esmė paprasta, stulpai iš kvadratinio profilio vamzdžio sujungiami su horizontaliomis sijomis specialiomis metalinėmis plokštėmis. Tokios jungtys veikia kaip krabo sistemos ir X laikikliai, jos tvirtai prilaiko vamzdį, o cinko sluoksnis lieka nepažeistas. Dėl to konstrukcija mažiau bijo korozijos ir ilgiau išlaiko tvarkingą išvaizdą.
Kaip surenkamas karkasas
Vertikaliems stovams tinka 60×60 mm arba 80×80 mm profilinis vamzdis, o horizontalioms sijoms dažniausiai imamas 40×20 mm arba 40×25 mm vamzdis. Viską suveržiu M8 ar M10 varžtais su veržlėmis ir poveržlėmis, o pats darbas labiau primena konstrukcinį surinkimą nei statybą su metalo garsu ir kibirkštimis.
Kai karkasas jau stovi, prie jo tvirtinu profiliuotą lakštą stogo sraigtais su presine poveržle ir gumine tarpine. Taip vanduo nepatenka į jungtis, o lakštas nesibraižo. Jeigu kada prireikia pakeisti vieną detalę, užtenka atsukti kelis varžtus, nereikia pjauti senų siūlių ar nuimti visos sekcijos.
Kodėl man šis būdas patinka labiausiai
Didžiausias pliusas yra tas, kad nereikia suvirinimo aparato, pastovaus elektros tiekimo ir žmogaus, kuris moka tvarkingai virinti. Jei stulpai jau įkasti ir žymėjimas padarytas tiksliai, visą rėmą galima sudėti per kelias valandas.
Dar vienas svarbus dalykas, neperkaitini metalo. Suvirinimo vietose dažnai sudega cinkas, paskui ten pirmiausia ir atsiranda rūdys. Su varžtinėmis jungtimis to nėra, todėl tvora ilgiau išlieka tvirta ir nereikalauja skubaus perdažymo.
Jei sklype tvora vis dar yra tik planas, šis sprendimas sutaupo ir laiko, ir nervų. O svarbiausia, darbus galima atlikti be papildomo triukšmo ir be atviros liepsnos.
