Bulvės dažniausiai sugenda ne sandėlyje, o gerokai anksčiau, kai po kasimo praleidžiami keli svarbūs žingsniai. Jei juos padarau laiku, derlius išsilaiko gerokai ilgiau.
Ką darau po kasimo
Pirmiausia gumbus visada džiovinu lauke arba po stogu, bet ne kaitrioje saulėje. Ant žievelės neturi likti drėgmės, nes būtent ji skatina puvimą ir pelėsį. Dar viena klaida yra skubotas kasimas, kol žievė plona ir lengvai pažeidžiama. Tokių bulvių neverta dėti į sandėlį.
Labai svarbus ir rūšiavimas. Į laikymui skirtą dėžę dedu tik sveikus, nepažeistus gumbus. Jei matau apšalusias, sutrenktas ar pažaliavusias bulves, jos keliauja į greitam suvartojimui skirtą krūvą, o ne į bendrą sandėlį. Viena pradėjusi pūti bulvė gali užkrėsti visą dėžę.
Po kasimo bulvėms praverčia 10-14 dienų gydomasis laikotarpis. Laikau jas 12-18 laipsnių šilumoje ir kiek drėgnesnėje patalpoje, kad žievelė sutvirtėtų ir smulkūs pažeidimai užgytų. Tik po to jos keliauja į rūsį.
Rūsyje svarbiausia yra 2-4 laipsnių temperatūra ir gera ventiliacija. Jei šilčiau, gumbai pradeda dygti ir vysti. Jei šalčiau už nulio, jie apšąla ir tampa salstelėję. Dėžės turi turėti skylutes orui, o plastikiniai maišai tam netinka.
Greta bulvių vengiu laikyti obuolius, nes šie išskiria etileną, kuris skatina dygimą. Šalia jų nededu kopūstų ar moliūgų, kurie į aplinką atiduoda daugiau drėgmės. Kartą per mėnesį dėžes peržiūriu ir pašalinu bet kokius pradėjusius gesti gumbus.
