Renkantis šilumos siurblį oras–vanduo, dažnai daugiausia dėmesio skiriama galiai, efektyvumui ir gamintojui. Tačiau yra dar vienas techninis skirtumas, kuris gali turėti nemažai įtakos montavimui, eksploatacijai ir visos sistemos projektavimui – įrenginio konstrukcija. Šiuo požiūriu dažniausiai lyginami monoblokiniai ir split tipo šilumos siurbliai.
Abiejų sistemų paskirtis ta pati: iš aplinkos oro paimti šilumą ir perduoti ją pastato šildymo sistemai. Skiriasi tai, kur įrengtas šaltnešio kontūras ir kaip sujungiamas lauko bei vidaus blokas. Todėl pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas vien įrenginio kaina ar išvaizda.
Kaip veikia monoblokinis šilumos siurblys?
Monoblokinėje sistemoje pagrindiniai šaltnešio kontūro komponentai yra sumontuoti lauko bloke. Į pastato vidų iš lauko įrenginio paprastai vedami vandens arba šildymo sistemos kontūro vamzdžiai.
Tai gana paprastas principas, tačiau jis turi vieną svarbią praktinę pasekmę – reikia tinkamai apsaugoti lauko ir pastato išorėje esančią vandens kontūro dalį nuo užšalimo. Projektuojant sistemą būtina įvertinti vamzdynų izoliaciją, jų trasą ir apsaugos sprendimus.
Monoblokas gali būti patrauklus tada, kai norima paprastesnės įrenginio konstrukcijos ir nėra problemų dėl lauko bei vidaus blokų sujungimo vietos. Vis dėlto konkrečios sistemos sprendimas priklauso nuo pastato ir montavimo sąlygų.
Kuo skiriasi split tipo šilumos siurblys?
Split sistemoje šilumos siurblys padalytas į du pagrindinius blokus – lauko ir vidaus. Tarp jų cirkuliuoja šaltnešis, o ne šildymo sistemos vanduo. Vidaus bloke gali būti įrengti šilumokaitis, cirkuliaciniai komponentai, valdymo elementai ir kitos sistemos dalys.
Vienas praktinių tokios konstrukcijos privalumų yra tas, kad vandens kontūras didžiąją dalimi lieka pastato viduje. Tai gali sumažinti užšalimo riziką išorinėje sistemos dalyje, nors galutinis sprendimas visada priklauso nuo konkrečios instaliacijos.
Split sistemoje montavimo darbams keliami kitokie reikalavimai, nes reikia profesionaliai įrengti ir patikrinti šaltnešio kontūrą. Dėl to montuotojo kvalifikacija tampa ypač svarbi.
Monoblokas ar split: kuris efektyvesnis?
Nėra universalaus atsakymo, kad viena konstrukcija visada būtų efektyvesnė už kitą. Galutinį rezultatą lemia konkretus modelis, jo valdymas, šildymo sistemos temperatūrinis režimas, pastato šilumos poreikis ir montavimo kokybė.
Pavyzdžiui, gerai apšiltintame A++ klasės name šilumos siurblys gali veikti žemesnės temperatūros režimu, todėl svarbu ne vien pasirinkti tinkamą įrenginį, bet ir tinkamai suderinti jį su pastato šildymo sistema. Comfort M analizėje apie šilumos siurblį A++ klasės namui taip pat akcentuojama, kad įrenginio parinkimas turi būti siejamas su konkrečiu pastato energijos poreikiu.
Todėl vien žiūrėti į kataloge nurodytą COP ar SCOP nepakanka. Reikėtų vertinti sezoninį efektyvumą ir tai, kaip įrenginys veiks realiomis konkretaus namo sąlygomis.
Užšalimo rizika – vienas svarbiausių skirtumų
Lietuvos klimato sąlygomis šis aspektas ypač aktualus monoblokinėms sistemoms. Jei tarp lauko bloko ir pastato cirkuliuoja vanduo, jo užšalimo rizika turi būti įvertinta projektuojant sistemą.
Tai nereiškia, kad monoblokinė sistema yra netinkama Lietuvos žiemoms. Tinkamai suprojektuotas sprendimas gali veikti patikimai, tačiau apsaugai nuo šalčio reikia skirti pakankamai dėmesio. Sistemos projektavimas tampa ypač svarbus objektuose, kuriuose šilumos siurblys yra vienintelis šildymo šaltinis.
Split konstrukcijoje šildymo vandens kontūras paprastai yra pastato viduje, todėl šiuo požiūriu situacija kitokia. Tačiau split įrenginio šaltnešio kontūrui keliami specifiniai montavimo reikalavimai.
Montavimas gali lemti daugiau nei pats konstrukcijos tipas
Praktikoje nereikėtų manyti, kad pasirinkus split arba monobloką automatiškai gausime geresnį rezultatą. Netinkamai suprojektuota sistema gali prastai veikti nepriklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos.
Tai ypač aktualu vertinant visą šildymo sistemą – grindinį šildymą, radiatorius, karšto vandens ruošimą, akumuliacinę talpą ir valdymą. Comfort M straipsnyje apie oras–vanduo ir geoterminio šildymo skirtumus taip pat pabrėžiama, kad sprendimas turėtų būti priimamas atsižvelgiant į pastato poreikius, sklypą ir ilgalaikes eksploatacijos sąnaudas.
Todėl prieš pasirenkant konstrukcijos tipą verta įvertinti ne tik įrangą, bet ir visą būsimą šildymo sistemą.
Ką pasirinkti konkrečiam namui?
Monoblokas gali būti racionalus pasirinkimas, kai svarbi kompaktiška lauko įrenginio konstrukcija ir galima tinkamai išspręsti vandens kontūro apsaugą nuo šalčio. Split sistema gali būti patrauklesnė tais atvejais, kai norima, kad vandens kontūras būtų pastato viduje ir yra galimybė profesionaliai įrengti šaltnešio trasą.
Svarbiausia, kad sprendimas būtų parenkamas pagal konkretų objektą, o ne pagal bendrą nuomonę, jog viena technologija yra „geresnė“. Šilumos siurblių oras–vanduo pasirinkimas yra pakankamai platus, todėl vertinant konkrečius modelius reikėtų atsižvelgti į pastato šilumos nuostolius, šildymo sistemos temperatūrą, karšto vandens poreikį, montavimo galimybes ir numatomas eksploatacijos sąnaudas.
Ne konstrukcija, o visas sprendimas lemia rezultatą
Monoblokiniai ir split tipo šilumos siurbliai nėra du konkuruojantys sprendimai, kurių vienas visada laimi. Tai skirtingos konstrukcinės schemos, turinčios savų privalumų ir techninių niuansų.
Renkantis verta pirmiausia įvertinti konkretų namą ir jo šildymo sistemą, o tik tada spręsti, kuri konstrukcija tinkamesnė. Gerai parinktas įrenginys, tinkamai suprojektuotas vamzdynas, teisingai nustatyti darbo režimai ir profesionalus montavimas dažnai turi didesnę reikšmę galutiniam rezultatui nei pats pasirinkimas tarp monobloko ir split.
