Dauguma žmonių, išgirdę žodį „teambuilding”, viduje sudejuoja. Dirbtini žaidimai, priverstinis linksmumas, vadovo kalba apie „vieną komandą.” Po tokio renginio kolegos grįžta prie darbo stalų ir nieko nesikeičia.
Bet yra kitas būdas. Ir jis veikia ne todėl, kad kažkas sugalvojo geresnį žaidimą — o todėl, kad remiasi tuo, kaip žmonės iš tikrųjų formuoja ryšius.
Neformali aplinka nuima hierarchiją
Organizacinės psichologijos tyrimai rodo, kad stipriausi kolegiški ryšiai formuojasi ne darbo metu, o neformalioje aplinkoje. Kai žmonės pašalina „darbo rolę” — nebėra vadovo, pavaldinio, naujo darbuotojo — jie pradeda bendrauti kaip lygūs. Ir tai keičia viską.
Vasaros sezonas suteikia natūralią galimybę sukurti tokią aplinką. Renginys lauke, be kabinetų ir posėdžių salės sienų, jau pats savaime sumažina formalumą. Žmonės kitaip stovi, kitaip kalba, kitaip juokauja — vien dėl to, kad virš galvos dangus, o ne lubos. Bet vien išeiti į lauką nepakanka — reikia sukurti priežastį bendrauti.
Bendra veikla, kuri nėra dirbtina, veikia geriausiai. Ne estafetės ar viktorinos, o natūralus procesas: degustacija, maisto gaminimas kartu, bendras patyrimas prie baro. Kai du kolegos, kurie biure vos pasisveikina, stovi greta ir aptarinėja, iš ko pagamintas jų kokteillis — jie jau nebėra „iš skirtingų skyrių.” Jie tiesiog du žmonės, kuriems įdomu.
Trečioji vieta — kodėl ji svarbi
Sociologijoje egzistuoja „trečiosios vietos” koncepcija — tai erdvė, kuri nėra nei namai, nei darbas. Kavinės, parkai, festivaliai — vietos, kur žmonės jaučiasi laisvai ir atviri naujiems kontaktams. Korporatyvinis renginys lauke su mobilus baras elementu sukuria būtent tokią trečiąją vietą — fiziškai tai nei ofisas, nei kieno nors namai, ir ta neutrali teritorija leidžia žmonėms elgtis kitaip nei įprastai.
Tai ypač svarbu didelėms komandoms, kur žmonės iš skirtingų padalinių retai susitinka gyvai. Vasaros renginys su tinkama erdve tampa vienintele proga per metus pamatyti kolegą ne ekrane, o šalia — ir tai daro didesnį poveikį nei bet koks ketvirtinis susirinkimas.
Patirtis vietoj programos
Geriausi korporatyviniai vasaros renginiai neturi griežtos programos. Jie turi struktūrą — yra pradžia, yra centrinė veikla, yra pabaiga — bet tarp šių taškų žmonės laisvai juda, renkasi, ką daryti, su kuo kalbėti. Tai vadinama „laisvo formato” renginiu, ir jis veikia todėl, kad suaugę žmonės nemėgsta, kai jiems diktuoja, ką daryti ir kada juoktis.
Interaktyvios stotys — maisto, gėrimų, kūrybinės dirbtuvės — leidžia kiekvienam rasti tai, kas jam įdomu. Kai žmogus pats pasirenka veiklą, jo įsitraukimas yra nepalyginamai didesnis nei kai jis priverstas dalyvauti. Ir svarbiausia — tokiame formate introvertai ir ekstravertai randa sau vietą vienodai, nes niekas neverčia būti scenoje.
Renginys, kuris turi poveikį pirmadienį
Tikrasis korporatyvinio renginio matas — ne tai, kaip linksma buvo šeštadienį, o tai, ar pirmadienį biure kažkas pasikeitė. Ar du žmonės, kurie anksčiau nekalbėjo, dabar pasisveikina. Ar komanda jaučiasi šiek tiek artimesnė. Ar tas naujas darbuotojas, kuris tris mėnesius sėdėjo tyliai, staiga turi su kuo papietauti.
Tai smulkmenos, bet iš smulkmenų susideda kultūra. Ir kultūra lemia, ar žmonės nori ateiti į darbą, ar skaičiuoja dienas iki penktadienio.
Vasaros sezonas tam yra geriausias laikas — ilgos dienos, šilti vakarai, natūralus noras būti lauke. Likusį darbą padaro tinkama aplinka ir bendras patyrimas, kuris nereikalauja vaidinti. Kai renginys sukurtas taip, kad žmonėms jame gera būti — visa kita įvyksta savaime.
