Jei ant kriaušės lapų staiga atsiranda rusvų dėmių, neverta laukti, kol liga pati praeis. Rūdys dažnai pradeda nuo kelių lapų, o paskui per vieną sezoną apima visą medį.
Man labiausiai padėjo paprastas įprotis, laiku sutvarkyti viską aplink medį ir nelaukti, kol lapai visiškai nusės dėmėmis. Čia svarbiausia ne viena priemonė, o keli maži veiksmai vienu metu.
Kada liga pasimato pirmiausia
Pirmieji požymiai dažniausiai išlenda vasarą. Ant lapų ir jaunų ūglių pasirodo rudos dėmės, jos vis plečiasi, o lapo apačioje ima ryškėti iškilimai, kuriuose kaupiasi grybo sporos. Vėliau lapai džiūsta ir krenta anksčiau laiko, todėl medis nusilpsta ir blogiau peržiemoja.
Jei ligos nepastebėti, rūdys gali kartotis ir kitą sezoną. Grybas peržiemoja žievėje ir pumpuruose, todėl pavasarį vėl pradeda darbą iš naujo.
Ką daryti iškart
Pažeistas šakas reikia išpjauti iki sveikos medienos. Pjūvius galima dezinfekuoti vario sulfato tirpalu, bet dirbant būtinos pirštinės ir atsargumas, nes milteliai dirgina odą ir kvėpavimo takus. Vario sulfatas čia yra fungicidas, ne trąša.
Purškimui tinka Bordo mišinys arba kitas Lietuvoje registruotas vaismedžių fungicidas. Jei kriaušė jau mezga ar nokina vaisius, po purškimo iki skynimo palikite 7-10 dienų, o vaisius prieš valgydami gerai nuplaukite.
Kaip neleisti ligai sugrįžti
Vienas svarbiausių dalykų yra atstumas iki kadagio. Kriaušė šalia kadagio rūdžių prisigaudo daug greičiau, todėl tokią kaimynystę geriau nutraukti kuo anksčiau.
Rudenį, kai lapai jau nukritę, medį verta nupurkšti karbamido tirpalu. Tai padeda sumažinti peržiemojančių sporų kiekį. Pavasarį ir visą vegetaciją naudinga kas savaitę apžiūrėti lapus, kad liga neužkluptų netikėtai. Jei sodinate naują kriaušę, rinkitės atsparesnę veislę ir palikite jai daugiau oro bei šviesos.
