Kiekvienas, kas kūrena krosnį ar pirtį, žino tą patį vargą, malkos sudega per greitai, o šilumos neužtenka ilgam. Pasirodo, daug lemia ne vien malkų kiekis, bet ir jų rūšis, dydis bei pakūrimo būdas.
Rinkitės tankią medieną
Pirmiausia svarbu pati mediena. Tankesnės lapuočių rūšys dega lėčiau ir atiduoda daugiau šilumos negu minkšta ar sakais turtinga mediena. Tinka ąžuolas, guoba, riešutmedis, beržas, kriaušmedis ir kitos panašios rūšys.
Pušis, eglė ir kiti spygliuočiai greičiau sudega, o ant kamino sienelių palieka daugiau suodžių. Dėl to kaminas greičiau užsiteršia, padidėja degių nuosėdų kaupimosi pavojus, todėl tokias malkas geriau naudoti tik rečiau, o kaminą valyti reguliariai.
Polenai turi būti ne per stori
Ilgis turėtų būti 5-10 centimetrų trumpesnis už pakūros gylį, kad liktų vietos oro judėjimui ir būtų saugu uždaryti dureles. Storis iki 9 centimetrų yra geras pasirinkimas daugumai krosnių. Per stori rąstai sunkiau įsidega, o per ploni sudega per greitai.
Svarbu ir tai, kaip malkos sudėtos. Jei jas sugrūsite be tarpų, deguonies pateks mažiau, ugnis ims smilkti, o ne degti, todėl šilumos bus mažiau. Tarpai tarp malkų turi likti, kad degimas būtų tolygus ir karštas.
Pakūrimą verta daryti iš viršaus
Didžioji staigmena daugeliui yra pakūrimo vieta. Vietoje to, kad popierių ar skiedras dėtumėte po malkomis, jas geriau uždegti viršuje. Tada ugnis lėtai leidžiasi žemyn ir kiekvienas rąstas spėja geriau įkaisti.
Toks būdas sumažina dūmų kiekį, pailgina kaitrą ir leidžia vienai malkų įkrovai tarnauti ilgiau. Svarbiausia nepamiršti saugumo, krosnis turi būti tvarkinga, kaminas švarus, o pakura neperkrauta. Kiekvieną kartą kūrenant verta stebėti liepsną ir laikytis gaisrinės saugos taisyklių.
