Ne kiekviena nusilpusi obelis yra beviltiška. Jei medis dar turi gyvų audinių, jį dažnai galima atgaivinti ne genint iki nulio, o pamaitinant šaknis giliau, nei įprastai daroma lysvėje.
Šis būdas tinka tada, kai obelis po žiemos atrodo pavargusi, leidžia vos kelis lapus arba akivaizdžiai silpsta jau kelis sezonus iš eilės. Mintis paprasta, maistinės medžiagos turi pasiekti šaknų zoną, o ne likti paviršiuje.
Ką reikia padaryti
Aplink kamieną padarykite kelias duobutes maždaug metro atstumu vieną nuo kitos. Kiekviena turėtų būti apie 40 centimetrų gylio, kad į ją patektų vanduo ir trąšos.
Pirmiausia į tas vietas supilkite ne mažiau kaip 20 litrų vandens, geriausia lietaus arba nusistovėjusio. Kai žemė susigers, suberkite 500 gramų superfosfato ir tiek pat kalio sulfato, paskirstydami juos per visas duobutes.
Paskutinis žingsnis, į kiekvieną duobutę įberkite po litrą medžio pelenų. Jie duoda kalio, fosforo, kalcio ir padeda pagerinti dirvos reakciją.
Toks gilesnis tręšimas leidžia medžiui greičiau atsigauti, sustiprinti šaknyną ir kitą sezoną duoti daugiau žiedų bei vaisių. Procedūros nereikia kartoti kasmet, pakanka grįžti prie jos kas kelis metus, kai medžiui akivaizdžiai pritrūksta jėgų.
Kasant aplink kamieną stenkitės neįpjauti šaknų. Jei dirva labai sausa ir kieta, pradėkite nuo lengvesnio sudrėkinimo, kad kasimas būtų saugesnis ir medžiui, ir jums.
