Atrodo, kad nukritus lapams sode jau beveik viskas baigta. Tačiau būtent tada medžiams dažnai labiausiai reikia vandens, kad jie ramiai pasitiktų šalčius.
Rudeninis drėkinimas nėra papildomas darbas dėl vaizdo. Kai dirva gerai prisigeria, šaknys mažiau nukenčia nuo įšalo, o pats medis pavasarį greičiau pabunda.
Kodėl drėgna žemė padeda peržiemoti
Po lapų kritimo šaknys dar kurį laiką dirba ir ima maisto medžiagas iš dirvos. Jeigu žemė sausa, šis procesas stringa, o medis į žiemą išeina silpnesnis.
Drėgna dirva šąla lėčiau ir ne taip giliai kaip sausa. Dėl to aplink šaknis susidaro savotiškas apsauginis sluoksnis, kuris padeda atlaikyti staigius šalčio šuolius.
Vandens prisigėrusi žemė geriau perduoda šilumą iš gilesnių sluoksnių. Tai ypač svarbu, kai pučia sausas ir žvarbus vėjas, nes medis net ir ramybės metu netenka dalies drėgmės.
Kada ir kaip laistyti
Geriausia tai daryti po masinio lapų kritimo, bet iki pastovių šalnų. Dažniausiai tam tinka spalio pabaiga arba lapkričio pradžia, nors daug kas priklauso nuo orų.
Vanduo turi susigerti palaipsniui. Jei pylimas bus per staigus, jis nubėgs paviršiumi ir nepasieks gilesnių šaknų. Patogu laistyti keliais kartais, o ne vienu dideliu užpylimu.
Jauniems sodinukams ir medžiams ant žemaūgių poskiepių drėgmės reikia ypač daug, nes jų šaknys yra arčiau paviršiaus. Tuo tarpu sklypuose, kur gruntinis vanduo aukštas, per didelis laistymas gali ir pakenkti, nes šaknys pradeda mirkti.
Po laistymo verta pamulčiuoti dirvą kompostu ar kita organine medžiaga. Toks sluoksnis sulėtina vandens garavimą ir dar labiau saugo šaknų zoną nuo šalčio.
Jei rudens drėgmės užtenka, medis žiemą išsilaiko tvirčiau, mažiau džiūsta ir pavasarį greičiau pradeda augti. Tai vienas paprasčiausių darbų, kuris tikrai atsiperka.
