Jei namuose užsibuvo miltai ir jie jau nebetinka kepiniams, neskubėkite jų berti į lysvę kaip stebuklingų trąšų. Miltai nėra tikras maistinių medžiagų šaltinis, bet kai kuriose situacijose jie gali praversti kaip laikina pagalba darže.
Pirmiausia jie tinka sausam pabarstymui prieš kai kuriuos minkštakūnius kenkėjus, pavyzdžiui, amarus. Sausi miltai prilimpa prie vabzdžių kūno, apsunkina judėjimą ir kvėpavimą. Veikti reikia plonu sluoksniu, tik sausą dieną ir be vėjo, kitaip visas darbas nueis veltui.
Su kitais kenkėjais poveikis silpnesnis, bet ir čia sausa pudra kai kada juos atbaido arba sutrikdo maitinimąsi. Tai nėra stebuklas, todėl geriausiai veikia tada, kai užkratas dar nedidelis ir reikia greitos, paprastos priemonės iš to, ką turite namuose.
Antras būdas paprastesnis, miltus galima berti į kompostą arba labai saikingai įmaišyti į dirvos paviršių, bet ne vietoje tikrų trąšų. Tokia žaliava labiau tinka kaip organinės masės papildymas, o ne kaip pagrindinis maitinimas pomidorams ar kopūstams.
Jei ant valgomų augalų vis dėlto pateko miltų sluoksnis, prieš skynimą lapus ar vaisius nuplaukite vandeniu. Miltai nėra nuodingi, bet ant paviršiaus neturėtų likti stora pluta. Per lietų ar drėgną orą šis būdas praranda prasmę, nes sausa pudra greitai sulimpa ir tampa beveik nenaudinga.
