Atidarote skalbyklės dureles, o iš vidaus tvoskia drėgme? Tada verta ieškoti ne kvapiklio, o vietų, kuriose kaupiasi purvas ir pelėsis. Dažniausiai problema slepiasi visai ne ten, kur matosi iš pirmo žvilgsnio.
Vien paviršiaus nušluostymas čia nepadeda. Kvapą sukuria tai, kas įsitaiso giliai gumose, filtre ir žarnose, todėl reikia nuoseklesnio valymo.
Kur susikaupia bėda
Didžiausias nešvarumų sankaupas paprastai rasite durelių gumose. Jų raukšlėse laikosi vanduo, skalbiklio likučiai, audinio plaušai ir kitos smulkmenos, kurios tampa puikia vieta kvapui atsirasti.
Antra vieta yra apačioje esantis filtras. Jei jis ilgai nevalomas, jame lieka vandens, pūkų ir smulkių šiukšlių, o stovinti drėgmė labai greitai pradeda skleisti nemalonų kvapą.
Trečia silpnoji grandis yra žarnos ir vidiniai vamzdeliai. Ten kaupiasi nuosėdos, todėl kvapas gali grįžti net tada, kai būgnas atrodo švarus.
Ką daro kalcinuota soda
Šioje vietoje padeda kalcinuota soda. Ji tinka ne tik kvapui slopinti, bet ir visam vidui gerai išplauti. Į tuščią būgną beriama apie du šimtus gramų, tada paleidžiamas ilgas ciklas su aukšta temperatūra, geriausia apie devyniasdešimt ar devyniasdešimt penkis laipsnius.
Po maždaug penkiolikos minučių galima ciklą pristabdyti ir palikti mašiną ramybėje valandai. Ta pauzė padeda sodos tirpalui ilgiau veikti ant nešvarumų. Vėliau programa užbaigiama iki galo, o baigus darbą gumos nusausinamos ir durelės paliekamos praviros.
Gumas verta perbraukti ir ranka, su sena dantų šepetėliu, nes būtent ten dažniausiai slepiasi juodas apnašas. Filtrą reikia atsukti, išpilti likusį vandenį, išimti pūkus, plaukus ir smulkius nešvarumus, tada viską gerai nuplauti.
Jei kvapas vis tiek neatsitraukia, verta prisiminti ir kitą dalyką, kalcinuota soda padeda nuo bakterijų ir pelėsio, o citrinų rūgštis labiau tinka kalkėms. Šių priemonių maišyti vienu metu nereikia. Geriau naudoti jas atskirai ir pagal paskirtį.
Reguliarumas čia svarbiausias. Kartą per mėnesį atliktas toks valymas dažnai užkerta kelią kvapui dar prieš jam sugrįžtant.
