Svogūnų laikymas prasideda ne rūsyje, o dar lysvėje. Jei čia suklysite, žiemą teks žiūrėti į pradėjusias pūti galvas, nors derlius atrodė visai neblogas.
Didžiausia klaida yra skubėti kasti vien todėl, kad pabalo ar pagulė laiškai. Svarbiau žiūrėti į kaklelį, nes būtent jis parodo, ar svogūnas jau baigė bręsti.
Kada jau laikas kasti
Jei kaklelis storas ir tvirtas, svogūnui dar reikia laiko. Kai jis suminkštėja ir lengvai pasispaudžia, augimas jau sustojęs. Tada galima imtis derliaus nuėmimo.
Ne iki galo subrendusius svogūnus geriau nepalikti lauke ilgam. Juos galima panaudoti maistui iš karto, o jei tokių daug, dalį brandinimo galima paspartinti šaknis šiek tiek pakėlus kastuvu iš abiejų pusių.
Kaip iškelti iš žemės nepažeidžiant
Rauti už laiškų nereikia. Taip lengvai pažeidžiamas dugnelis, o per pažeistas vietas greitai prasideda puvinys. Saugesnis būdas yra pirmiausia pakasti kastuvu ir tik tada iškelti svogūną iš žemės.
Toks paprastas žingsnis labai daug lemia, nes pažeistos galvutės sandėlyje iškart pradeda gesti pirmos.
Džiovinimas ir laikymas
Svogūnus reikia džiovinti tiesioginėje saulėje bent savaitę. Saulė padeda geriau išdžiūti ir sumažina puvinio riziką. Jei nėra galimybės džiovinti ant lysvės, tinka ir vieta po stogeliu, bet tik tada, kai į produkciją vis tiek patenka saulės šviesa.
Nenaudokite įkaitusių metalo lakštų ar šiferio. Geriau rinktis medinius padėklus, sausą žemę ar kitą natūralią dangą. Po to svogūnus galima pinti į kasas arba laikyti tinkleliuose ir dėžėse, paliekant bent kelis centimetrus laiškų galiuko.
Tvarkingai išdžiovintas ir nepažeistas svogūnas lengvai išstovi iki pavasario. Čia svarbiausia ne skubėti ir kiekviename žingsnyje vengti mechaninių pažeidimų.
