Per sausras vanduo iš lysvių dingsta greičiau, nei atrodo. Bet dalį nuostolių galima sustabdyti net tada, kai laistymo beveik nėra.
Trys būdai, kurie veikia
Pirmas žingsnis yra sausasis purenimas. Po lietaus ar laistymo viršutinį dirvos sluoksnį reikia supurenti 5-7 cm gyliu. Taip nutrūksta kapiliarai, per kuriuos drėgmė kyla į paviršių ir išgaruoja. Tam tinka grėbliai arba plokštinis purentuvas, o ne kastuvas, kad kuo mažiau būtų judinamos šaknys.
Antras būdas, kai sklype reikia daugiau pavėsio, yra augalai kaimynai. Aukštesnės kultūros, pavyzdžiui, kukurūzai ar saulėgrąžos, gali užstoti kaitrą žemesniems augalams. Šiaurinėje lysvės pusėje jos padeda pomidorams, agurkams ar cukinijoms. Moliūgai irgi naudingi, nes dideli lapai dengia žemę ir mažina garavimą. Gėlynuose ar mišriose lysvėse tinka kosmėja, kuri sukuria lengvą pavėsį.
Trečias sprendimas yra rasos ir kondensato gaudymas. Tarp lysvių galima įkasti plastikinį butelį su nupjautu dugnu, prikrauti akmenų ir augalinių likučių. Naktį tokioje vietoje kaupiasi drėgmė, o ryte ji po truputį patenka į dirvą. Prie sklypo krašto padeda ir negilios vandens talpos, nes jos kelia vietinę oro drėgmę.
Prie sausros kovos prisideda ir paprasti darbai. Nupjauti apatiniai pomidorų ar cukinijų lapai mažiau garina vandenį. Dešimties centimetrų mulčio sluoksnis iš šiaudų, kartono ar pjuvenų saugo žemę nuo perkaitimo. Sausrą geriau pakelia giliašakniai augalai, o vėjo juostos ir tankesnės gyvatvorės padeda sulėtinti sausą orą virš sklypo.
Jei tenka gelbėti labai išdžiūvusius daigus, galima panaudoti gintaro rūgšties tirpalą ir trumpam pridengti juos nuo saulės. Daržovėms tokie veiksmai padeda greičiau atsigauti, bet svarbiausia yra nepalaukti, kol lapai visai suglebs.
Smulkūs piktžolių signalai irgi pasako daug. Balandos rodo, kad dirva išdžiūvusi, o gysločiai dažnai išduoda suslėgtą žemę. Kai matau tokius ženklus, žinau, kad laikas purenti ir mulčiuoti, o ne laukti kito lietaus.
