Jei sode vis dar maišosi pavadinimai, šiuos du preparatus verta atskirti labai aiškiai. Vario sulfatas ir geležies sulfatas atrodo panašūs, bet jų paskirtis skiriasi, o neteisingas pasirinkimas gali tik pakenkti.
Kada tinka vario sulfatas
Vario sulfatas pirmiausia yra kontaktinis fungicidas ir antiseptikas. Jis tinka dirvai dezinfekuoti prieš sėją, šiltnamio paviršiams ar inventoriui nuvalyti, kai reikia sumažinti grybinės infekcijos spaudimą. Tai nėra trąša ir neatstoja maisto medžiagų, todėl jo nereikėtų pristatyti kaip augalų maitinimo priemonės.
Jei kalbame apie augalus, vario sulfatas dažniau naudojamas profilaktiškai. Jis padeda stabdyti ligų plitimą, bet turi būti naudojamas saikingai ir pagal paskirtį. Ypač svarbu laikytis dozės, nes per stiprus tirpalas gali nudeginti jautresnius augalus.
Kada rinktis geležies sulfatą
Geležies sulfatas turi kitą užduotį. Jis praverčia, kai ant vaismedžių kamienų ar senesnių šakų atsiranda samanos ir kerpės, ir kai matomas geležies trūkumo sukeltas chlorozės požymis. Tuomet lapai šviesėja, o augalas silpnėja, nes jam trūksta geležies normaliam chlorofilo gaminimui.
Šio preparato nereikėtų naudoti vien profilaktiškai be reikalo. Jis veikia stipriau, todėl geriausia jį rinktis tada, kai problema jau matoma. Nederėtų jo maišyti į balinimo mišinį medžiams, nes toks derinys gali duoti neprognozuojamą rezultatą.
Dirbant su abiem preparatais verta mūvėti pirštines ir vengti įkvėpti dulkių. Jei purškiami valgomi augalai, po fungicidinio apdorojimo vaisius ar daržoves reikėtų rinkti ne anksčiau kaip po 7-10 dienų, o prieš valgant juos gerai nuplauti.
Jei reikia dezinfekuoti dirvą prieš sėją arba sutvarkyti šiltnamio kampus po ligų, vario sulfatas dažniausiai pasirenkamas būtent tokioms užduotims. Jis nepakeičia komposto, humuso ar kitų trąšų, todėl jo paskirtis yra aiški, fungicidinė, o ne maitinamoji.
