Virtuvės fasadai greitai pagauna riebalų ir garų sluoksnį, o netinkamas valymas palieka tik daugiau bėdų. Čia svarbiausia ne jėga, o tinkamas būdas pagal paviršių.
Pirma taisyklė
Naudokite minkštą kempinę arba mikropluoštą. Šveitimo milteliai, kietos šluostės ir melamino kempinės palieka smulkių įbrėžimų, į kuriuos vėliau limpa purvas.
Prieš valydami nauja priemone, išbandykite ją nuošalesnėje vietoje. Jei fasado kraštai jautrūs drėgmei, jų nepermerkite, nes vanduo gali patekti į siūles ir palikti žalos.
Blizgūs paviršiai
Blizgiems fasadams geriausiai tinka šiltas vanduo su keliais lašais indų ploviklio arba švelnaus skysto muilo. Sudrėkinkite šluostę, nuvalykite paviršių, po to perbraukite švaria drėgna šluoste ir nusausinkite. Taip nelieka riebalinių dėmių, o paviršius nepraranda spindesio.
Jei labai matosi pirštų žymės, padeda ir priemonė langams be spirito. Užpurkškite ant šluostės, nuvalykite ir nupoliruokite sausa mikropluošto šluoste, kad neliktų dryžių.
Matiniai paviršiai
Matiniai fasadai mažiau blizga, bet riebalai į juos įsigeria giliau. Čia tinka švelnus muilo tirpalas, o prireikus galima naudoti labai silpną amoniako tirpalą, tik gerai išvėdinus patalpą. Po valymo paviršių būtina perplauti ir sausai nušluostyti.
Jei fasadas dengtas plėvele, venkite karščio, perteklinės drėgmės, stiprių šarmų ir riebių priemonių. Tokie dalykai gali atkelti kraštus arba palikti dėmių. Geriausia dirbti ramiai, mažais plotais ir viską iškart nusausinti.
Kas padeda išlaikyti tvarką
Lengvas valymas kartą per savaitę sutaupo daug laiko. Kai riebalai nespėja sukietėti, užtenka kelių minučių, o virtuvė atrodo kur kas tvarkingesnė.
Jei norite, kad fasadai ilgiau išliktų švarūs, po gaminimo greitai perbraukite vietas prie rankenėlių ir viryklės. Būtent ten riebalų sluoksnis kaupiasi pirmiausia.
