Rugpjūtį kopūstai jau nebeauga bet kaip, čia svarbiausia padėti jiems susukti tvirtą gūžę. Vieno stebuklingo mišinio nėra, bet kelių žingsnių seka duoda visai neblogą rezultatą.
Pirmiausia reikia duoti švelnaus azoto, o vėliau pereiti prie fosforo, kalio ir boro pagrįsto purškimo. Tik paskutinis sūrus purškalas man atrodo ginčytinas, todėl jį verta taikyti tik tada, kai gūžės jau beveik susiformavusios.
Pirmas laistymas
Kai lapai pradeda riestis į gūžę, į kibirą prikraukite šviežių dilgėlių ir berkite stiklinę medžio pelenų. Užpilkite šiltu vandeniu, palaikykite saulėje dvi dienas, tada nukoškite ir praskieskite santykiu 1:3. Prieš pilant ant lysvės, kopūstus gerai palaistykite švariu vandeniu, o tada kiekvienam augalui skirkite maždaug pusantro litro tirpalo.
Taip augalai gauna minkštesnį azotą, kuris padeda auginti masę, bet taip smarkiai nestumia lapų į vandeningą augimą.
Po dviejų savaičių
Tuomet metas fosforui ir kaliui. Į 10 litrų šilto vandens berkite dvi valgomuosius šaukštus superfosfato ir vieną šaukštą kalio sulfato, įlašinkite penkis jodo lašus. Laistykite prie šaknų, po pusantro litro kiekvienam augalui, geriausia ryte arba vakare.
Ši dalis padeda gūžei tankėti ir geriau laikytis sandariems sluoksniams. Jodas čia veikia kaip papildoma atrama, bet stebuklų be normalaus laistymo vis tiek nebus.
Purškimas nuo skilimo
Kai rugpjūčio pabaigoje kopūstai jau sukaupę pagrindinę masę, į stiklinę karšto vandens ištirpinkite penkis gramus boro rūgšties. Boro rūgšties Lietuvoje ieškokite sodo prekių parduotuvėje, ne vaistinėje. Į tirpalą dar dėkite šaukštą magnio sulfato ir praskieskite iki 10 litrų.
Purkšti geriausia vakarais kas dešimt dienų. Toks tirpalas padeda mažinti skilinėjimą, stiprina lapus ir palaiko gerą jų spalvą. Su boro rūgštimi dirbkite su pirštinėmis, kad nedirgintų odos.
Vėlyvas rugpjūtis
Paskutinė mišinio versija iš druskos, sausų garstyčių ir amoniako daugeliui daržininkų skamba patraukliai, bet čia jau reikia atsargumo. Druska nėra įprastas kopūstų maistas, todėl tokį purškimą verta riboti tik tvirtoms, beveik susiformavusioms gūžėms ir nenaudoti ant jauno ar nusilpusio augalo.
Jei vis dėlto bandote, į 10 litrų vandens dėkite tris šaukštus valgomosios druskos, šaukštą sausų garstyčių ir šaukštą amoniako. Purkškite tik lauke arba gerai vėdinamoje vietoje, nes amoniako garai aitrūs. Man šis žingsnis labiau primena seną pagalbinį triuką, o ne kasdienį maitinimą.
Ką svarbiausia prisiminti, kopūstai mėgsta reguliarų laistymą, bet nemėgsta stovinčio vandens. Dirva turi būti drėgna, tačiau ne permirkusi, kitaip gūžės ims skilti ir lengviau kimba grybinės ligos.
Jei purškiate valgomus kopūstus boru ar kitais tirpalais, prieš skynimą palaukite bent 7–10 dienų, o gūžes prieš naudojimą gerai nuplaukite. Tada ir derlius bus tvirtesnis, ir ramiau jį dėti ant stalo.
