Kiek kartų pirkdamas sėklines bulves ar derėdamasis dėl derliaus supranti tik vėliau, kad rankose visai ne tas tipas? Iš akies atskirti pašarui skirtas bulves nuo valgomųjų ne taip paprasta, bet yra keli ženklai, kurie labai padeda.
Į ką žiūrėti pirmiausia
Valgomosios bulvės paprastai būna vidutinio dydžio, lygesnės ir taisyklingesnės formos. Jose krakmolo kiekis nėra per didelis, skonis švelnesnis, o konsistencija išlieka malonesnė virti ar kepti. Pašarinės veislės dažniau išaugina stambesnius, ne tokius vienodus gumbus, o jose daugiau baltymų ir krakmolo, todėl jos labiau tinka pašarui.
Dar vienas skirtumas, kurį verta prisiminti, yra panaudojimas. Pašarinė bulvė skirta gyvuliams, o ne kasdieniam stalui. Jei auginate bulves savo ūkyje, verta iš anksto atskirti, kurios veislės keliaus į virtuvę, o kurios į pašarą. Taip vėliau nereikės spėlioti.
Kaip neapsigauti perkant
Patikimiausia žiūrėti ne į vieną požymį, o į visumą, veislės aprašą, gumbo formą, derėjimo paskirtį ir augintojo informaciją. Jei bulvės skirtos pašarui, jų etiketėje ar aprašyme tai dažniausiai nurodoma gana aiškiai. Jeigu kyla abejonių, paklauskite pardavėjo, o dar geriau, rinkitės aiškiai pažymėtą veislę.
Verta prisiminti ir saugumą. Žali, pažaliavę ar sudygę gumbai turi daugiau solanino, todėl netinka nei žmonėms, nei gyvuliams. Tokias bulves reikia rūšiuoti dar prieš sandėliavimą.
Šis paprastas žvilgsnis į gumbo formą, dydį ir paskirtį padeda išvengti brangios klaidos. Kai veislė parinkta teisingai, lengviau planuoti ir virtuvę, ir pašarą.
