Kai po obelimis ima kauptis gausybė nukritusių vaisių, juos nesunku nurašyti kaip šiukšles. Vis dėlto sveiki ar tik lengvai sumušti obuoliai dar gali duoti daug naudos, jei juos surinksite iš karto ir nesumaišysite su supuvusiais vaisiais.
Pirma taisyklė labai paprasta. Vaisius su puviniu ar kirminų pažeidimais reikia pašalinti be delsimo, o švarią padalią galima paversti sultimis, tyre, džiovintais griežinėliais, kepiniais ar net actu. Svarbu tik nepalikti blogų obuolių po medžiu, nes jie traukia ligas ir kenkėjus.
Ką verta daryti pirmiausia
Jei obuolys kietas, be pelėsio ir be gilaus įtrūkimo, jis dar tinka perdirbti. Tokius vaisius galima spausti į sultis, virti į košę ar džemą, o labai smulkius ir gražius, tik truputį pabirusius nuo vėjo, naudoti kepiniams. Taip mažiau išmetate ir greitai susitvarkote su derliaus pertekliumi.
Kai norisi atsargų žiemai
Sultys ir tyrelė yra patogiausi būdai, kai obuolių daug. Išspaustas sultis pasterizuokite ir laikykite stiklainiuose, o iš minkštesnių vaisių išvirta tyrelė puikiai tiks pyragams ar košei. Džiovinimas irgi labai geras pasirinkimas, nes griežinėliai užima mažai vietos ir ilgai nesugenda.
Dar vienas kelias yra kepiniai. Obuolių gabalėliai tinka pyragams, apkepams, blynams ir šarlotėms. Prastesnės išvaizdos vaisiai po kaitros pranyksta tešloje, todėl svarbu tik prieš tai išpjauti pažeistas vietas.
Kada obuolį geriau iš karto atidėti
Jeigu vaisius minkštas, dvokia ar jau turi akivaizdų pelėsį, jo nebereikia gelbėti. Tokius obuolius geriausia dėti į karštą kompostą arba išnešti toliau nuo sodo. Tas pats galioja ir labai smarkiai sukirmijusiems vaisiams.
Švari padalią dar galima atiduoti naminiams gyvuliams, jei jūsų ūkyje jie tikrai valgo obuolius. Tik čia svarbu ta pati taisyklė, jokio puvinio, jokio pelėsio ir jokio ilgo palikimo po medžiu. Kuo greičiau surenkate, tuo mažiau rūpesčių turėsite vėliau.
