Praėjusį sausį paprašėme „ChatGPT”, „GigaChat”, „Gemini”, „Grok”, „Copilot”, „YandexGPT”, „Writesonic”, „Perplexity” ir „Poe” prognozuoti 2025 metus: ko žmonija gali tikėtis, kokius technologinius pasiekimus išvys. Atėjo laikas patikrinti, ar AI prognozės išsipildė, ir paprašyti naujų.
Tiesa, yra problema: laikui bėgant vis daugiau interneto turinio pakeičia sugeneruotas tekstas su jam būdingomis „haliucinacijomis”. Pasirodo, kad patikimos informacijos kiekvieną dieną gali likti vis mažiau. Gali būti, kad tai turės įtakos prognozių tikslumui. Pažiūrėkime.
Ką AI pažadėjo 2025 metams
1. Kvantinė kompiuterija
Beveik visi minėti modeliai manė, kad 2025-ieji bus „proveržio kvantinės kompiuterijos srityje” metai ir šios technologijos plataus masto įgyvendinimo pradžia (išimtis – „Google Gemini”, kuris kvantinės temos nepaminėjo).
Kas iš tikrųjų? Nors sunku kalbėti apie visuotinę sėkmę kvantinės kompiuterijos srityje, procesas aktyviai vyksta. Kompiuterių sistemų kubitų skaičius auga, investicijos į projektus neišnyksta, tačiau plačiai naudojamos technologijos dar nėra, o pranešimai apie proveržius gali būti spekuliatyvūs – juose daug triukšmo ir rinkodaros. Prognozės laikyti įvykdyta negalime.
2. Genetinė medicina ir biotechnologijos
Viena neutraliausių prognozių, nes ji apima išvystytą ir aktyviai remiamą mokslo kryptį. Dirbtinis intelektas prognozavo genomo redagavimo metodų tobulinimą saugiam ir veiksmingam genetinių ligų gydymui, naujų galimybių kurti vaistus nuo sunkių ligų. Taip pat buvo paminėti „biokompiuteriai”, kurie sustiprintų žmogaus kognityvinius gebėjimus, įskaitant neuronų sąsajų kūrimą.
Kas iš tikrųjų? Atsižvelgiant į tai, kad genų inžinerijos tyrimuose yra labai daug krypčių, sunku kalbėti apie konkrečius proveržius. Dirbtinio intelekto prognozė atrodo kaip faktinės padėties konstatavimas: reguliariai pasirodo naujienų, kad naujas metodas leido pacientui išgydyti sudėtingiausią vėžio formą, padaryta pažanga naujų gydymo būdų srityje ir panašiai. Viena vertus, tai džiugina, kita vertus, „magiškos piliulės”, galinčios išgydyti, pavyzdžiui, visas leukemijos formas, dar nėra.
3. Autonominis transportas, 5G ryšys ir energija
Apie autonominį transportą sakyta: „Esamų sistemų tobulinimas, naujų algoritmų įdiegimas eismo valdymui.” Tik „ChatGPT” tikėjosi masinio autonominio transporto ir taksi įvedimo, „GigaChat” taip pat išreiškė kažką panašaus.
Kas iš tikrųjų? Autonominis transportas vis dar yra vietinis reiškinys, o automobiliai be vairuotojų važinėja tik labai ribotame gyvenviečių ir kelių skaičiuje. Bene aktyviausi yra amerikiečių startuolis „Waymo”, kurio automobiliai 2025 m. birželį nuvažiavo 160 milijonų kilometrų, bet tik keturiuose miestuose. Statistika rodo, kad bepiločiai automobiliai daro judėjimą saugesnį: nelaimingų atsitikimų su jų keleiviais įvyksta 91 proc. mažiau, o sunkių sužalojimų – 80 proc. mažiau.
4. Kriptovaliutos ir „Blockchain”
Labiausiai diskusijų sukėlusi prognozė. Buvo prognozuojamas „blockchain” plėtojimas už finansų sektoriaus ribų, siekiant užtikrinti duomenų skaidrumą ir saugumą, taip pat bitkoinų kurso augimas iki milijono dolerių 2025 m. pabaigoje (taip išskirtinai prognozavo „Writesonic”).
Kas iš tikrųjų? „Blockchain” technologija gyvuoja, su tuo negalima ginčytis. Vis dažniau žodis „blockchain” skamba kartu su „dirbtiniu intelektu”. Kalbant apie kriptovaliutų kursus – bitkoinas neseniai patyrė reikšmingų svyravimų.
5. Kosmoso plėtra
Optimistiškiausiai ateitį matė „ChatGPT”, pagal kurį iki 2025 m. pabaigos komercinės bendrovės pradės statyti nuolatines bazes Mėnulyje helio-3 gavybai, o tada pradės rengti misijas į Marsą.
Kas iš tikrųjų? Bazių Mėnulyje nėra, kaip ir helio-3 kasybos. Misija į Marsą taip pat nebuvo išsiųsta. Optimistiškiausiuose realiuose planuose Mėnulio bazių atsiradimas, jei tai įvyks, numatomas arčiau 2030 m. ar net vėliau.
6. Dirbtinis intelektas
Prognozė buvo susijusi su dirbtinio intelekto pritaikymu kuriant naujas medžiagas su unikaliomis savybėmis, medicinos robotais, duomenų saugumu. „Writesonic” numatė pirmojo AI su patikima sąmonės simuliacija atsiradimą 2025 m. Taip pat kalbėta apie metavisatą ir proveržius kuriant sąsajas „smegenys–kompiuteris”.
Kas iš tikrųjų? Sąmonės modeliavimas dar nėra prieinamas jokiam AI modeliui – maksimumas yra paviršutiniškos imitacijos, kurių dirbtinumas greitai tampa pastebimas. Metavisatos tema, kuria daugelis jau seniai nusivylė, taip pat nejuda į priekį.
Naujos AI prognozės 2026 metams
Paprašėme dirbtinio intelekto modelių pateikti naujas prognozes 2026 metams. Atrodė, kad per metus modeliai tapo protingesni, todėl prognozės pasidarė įvairesnės. Tačiau iš tikrųjų jie tik šiek tiek išplėtė temų ratą – skirtumai slypi šaltiniuose, iš kurių vienas ar kitas AI sėmėsi informacijos.
1. Dirbtinis intelektas taps „visaverčiais skaitmeniniais darbuotojais”
Visi be išimties AI modeliai aktyviai aptarinėjo AI agentų kūrimą. Prognozės rodo, kad 2026 m. jie taps masiškesniu reiškiniu – atsiras sprendimų, galinčių atlikti įvairias užduotis, o ne tik konkrečias. Šie dirbtinio intelekto agentai galės nustatyti tikslus, planuoti užduotis, bendrauti tarpusavyje ir atlikti sudėtingas įprastines operacijas versle: tiekimo grandinės valdymą, klientų aptarnavimą, viešuosius pirkimus.
2. AI galingesniuose lustuose
Remiantis prognozėmis, 2026 m. AI gaus naują „rezidenciją” dėl aparatinės įrangos sprendimų: modeliai pradės integruotis į galinius įrenginius, funkcijos bus vykdomos vietoje, o ne nuotoliniu būdu.
Tai bus įmanoma dėl kompaktiškesnių ir galingesnių mikroelektroninių lustų, 2 nanometrų proceso technologijos ir naujos kartos atminties (LPDDR), kuri žymiai padidins išmaniųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir kitų įrenginių galią bei energijos vartojimo efektyvumą. Laukiama neuroninių tinklų, veikiančių tiesiogiai mobiliuosiuose įrenginiuose be asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims.
Iš minusų – tolesnė generatyvinių tinklų plėtra, kurie išmoks kurti vis tobulesnius ir neatskiriamus nuo realių kadrų vaizdo įrašus (deepfake). Tiesa, kaip užtikrina „Grok”, panašios sistemos galės atskirti netikrą turinį naudodamos tą patį AI.
3. Komerciniai 6G tinklai
„GigaChat”, „Gemini” ir „Perplexity” mano, kad 2026 m. prasidės naujos kartos tinklų bandymai ir eksperimentinių zonų diegimas. Poreikis juos diegti aiškinamas tuo pačiu dirbtiniu intelektu, kuriam reikalingas „riebus” ryšio kanalas ir minimalūs vėlavimai, taip pat mišrios realybės technologijomis, reikalaujančiomis greito duomenų apdorojimo.
6G reikės dronams (prekių pristatymui), nuotoliniam robotų valdymui (telemedicina, gamyba, kasyba) ir išmaniesiems miestams.
4. Papildytos realybės plėtra
Pusė modelių mano, kad AR akiniai taps populiarūs dėl išaugusių galimybių ir mažesnių kainų. Jie galės pakeisti išmaniuosius telefonus (navigacijai, ryšiui, vertimui, paieškai), AR/XR bus naudojami mokymuose ir versle.
5. Robotų invazija
„Copilot” mano, kad robotų sistemos peržengs gamyklų ribas ir bus aktyviai naudojamos kasdieniame gyvenime bei paslaugose. „Grok” prognozuoja naujų robotų kompanionų atsiradimą emocinei paramai: dėka AI tokios mašinos tariamai taps neatskiriama pagyvenusių žmonių priežiūros ir terapijos dalimi.
„ChatGPT” arčiau realybės – prognozuoja buitinių robotų atsiradimą, kurie „pagaliau bus naudingi”. Jie ne tik valys kaip dulkių siurbliai, bet atliks ir platesnes funkcijas – pasirodys tikri padėjėjai. Į sąrašą įtraukiami ir humanoidiniai robotai sandėliams, viešbučiams ir namų ūkiams.
6. Kvantinės sistemos
Dirbtinis intelektas ir kvantiniai kompiuteriai nepaleidžia vienas kito. „Grok” mano, kad tokios sistemos leis kelis kartus sumažinti problemų sprendimo laiką daugelyje sričių – nuo logistikos iki medicinos. „Gemini” žiūri iš duomenų saugumo pusės: kvantinis skaičiavimas sukels tai, kad esami duomenų apsaugos mechanizmai taps pasenę ir teks kurti naujus, atsparius kvantiniam įsilaužimui.
7. Naujos kartos organų spausdinimas ir vakcinos
„Gemini” tikisi 2026 m. biospausdinimo technologijų proveržio – 3D spausdinimo naudojant gyvas ląsteles. Dirbtinis intelektas mano, kad bus padaryta didelė pažanga kuriant funkcinius, sudėtingesnius audinius ir net pilno dydžio organus transplantacijai (pavyzdžiui, kepenis ir inkstus). Tai sumažintų donorų organų trūkumą ir padidintų pacientų išgyvenimą.
Genomo redagavimo metodai tęs evoliuciją: jie taps tikslesni, saugesni ir leis kovoti su retomis ligomis, vėžiu ir paveldimomis ligomis. AI modeliai įsitikinę, kad 2026 m. paspartės dirbtinio intelekto sukurtų vaistų kūrimo procesas, atsiras galimybė kurti naujos kartos vakcinas.
8. Nauji superkondensatoriai ir baterijos
Tik „GigaChat” ir „ChatGPT” nusprendė prognozuoti „energijos kaupimo proveržį”. Abu AI rodo, kad 2026 m. atsiras naujų tipų baterijos – kompaktiški superkondensatoriai buitiniams prietaisams ir mažam transportui. Grafeno baterijos taip pat tobulės – taps dar talpesnės ir greičiau įkraunamos.
9. Kelionė į Marsą
Šią temą mini tik „YandexGPT” ir „GigaChat”. Pirmasis nurodo „SpaceX”, kuri ketina 2026 metais pasiųsti pirmąjį erdvėlaivį į Marsą. „GigaChat” prognozuoja privačias turistines misijas į TKS ir Žemės orbitą.
10. Sulankstomas „iPhone”
„Copilot” pateikia kasdieniškiausią ir suprantamiausią prognozę: „Apple” planuoja išleisti pirmąjį sulankstomą išmanųjį telefoną, kuris bus svarbus žingsnis mobiliojo ryšio pramonėje.
Pridursime, kad „Apple” nebus pirmoji šioje srityje. Tačiau šis žingsnis vis tiek būtų reikšmingas.
