Kiekvieną dieną dešimtys žmonių Lietuvoje susiduria su netikėtomis užklausomis telefone. Daugelis net nesusimąsto ir automatiškai įveda prašomą kodą. Būtent ši akimirka, trunkanti vos porą sekundžių, gali lemti finansinę katastrofą – prarastus pinigus, perimtas sąskaitas ir mėnesius trunkančias pasekmes.
Sukčiai tobulina savo metodus nuolat. Jų žinutės atrodo vis tikroviškiau, o scenarijai – vis įtikinamiau. Aukos dažnai net nesupranta, kad kažkas negerai, kol nepastebi tuščios banko sąskaitos. Kaip atpažinti pavojų ir ką daryti, jei jau padarėte klaidą?
Kodėl būtent šis kodas yra sukčių taikinys
Daugelis žmonių neskiria dviejų autentifikavimo kodų ir nežino, kuo jie skiriasi. PIN1 naudojamas tik prisijungimui – jis leidžia patekti į sistemą, bet nesuteikia teisės atlikti jokių operacijų. Visai kita situacija su PIN2 – šis kodas yra lyg elektroninis parašas, patvirtinantis mokėjimus ir kitus jautrius veiksmus.
Gavę PIN2 patvirtinimą, nusikaltėliai gali atlikti pinigų pervedimus į savo sąskaitas, padidinti dieninius išlaidų limitus, pakeisti kontaktinius duomenis ir pridėti naujus pinigų gavėjus. Iš esmės vienas įvestas kodas gali suteikti jiems pilną prieigą prie jūsų finansų.
Būtent todėl sukčiai kuria sudėtingus scenarijus, skatinančius žmones įvesti PIN2 nesusimąstant. Netikri mokėjimo pranešimai, tariami sąskaitos atnaujinimai ar prizų išmokėjimai – visa tai skirta vienam tikslui: išgauti jūsų patvirtinimą.
Pagrindiniai įspėjamieji signalai
Tikra SMART-ID užklausa visada rodo konkrečią informaciją: operacijos numerį, sumą ir gavėją. Jei matote tik bendrą prašymą patvirtinti veiksmą be detalių – tai rimta priežastis sunerimti.
Prisijungimo metu PIN2 niekada neprašomas. Jei kodas pasirodo iš karto po to, kai ką tik prisijungėte prie sistemos, greičiausiai tai sukčių darbas.
Atkreipkite dėmesį į kontekstą. Užklausa atsirado po to, kai paspaudėte nuorodą žinutėje? Gavote ją po skambučio iš „banko darbuotojo”? Matote laikmatį, kuris spaudžia veikti greitai? Visi šie požymiai rodo galimą apgaulę.
Sukčiai mėgsta kurti skubos jausmą – teigia, kad sąskaita bus užblokuota, mokėjimas nepavyko arba laukia nepasiimtas prizas. Tikri bankai taip niekada nesielgia.
Dažniausi apgaulės scenarijai
Nusikaltėliai naudoja keletą išbandytų schemų. Viena populiariausių – žinutė, imituojanti banko pranešimą: „Patvirtinkite operaciją Nr. XXXX” arba „Jūsų sąskaita bus užblokuota – įveskite PIN2 kodą atstatymui.”
Kita dažna taktika – laimėjimo ar pinigų grąžinimo vilionė. Žmogus gauna žinutę apie tariamą prizą ar permokėtų pinigų grąžinimą, paspaudžia nuorodą ir mato prašymą patvirtinti „gavimą” SMART-ID kodu.
Socialinėse medijose plinta apklausos ir konkursai, kurie baigiasi prašymu „patvirtinti tapatybę”. Kartais sukčiai skambina telefonu, prisistatydami banko saugumo skyriaus darbuotojais, ir įtikina žmogų įvesti kodus „sąskaitos apsaugai”.
Pagrindinės raudonos vėliavos: nepageidaujamos nuorodos, spaudimas veikti nedelsiant, PIN2 prašymas prisijungimo metu, neatitinkančios sumos arba trūkstami operacijos duomenys.
Ką daryti, jei jau įvedėte kodą
Jei supratote, kad patvirtinote sukčių operaciją, kiekviena minutė svarbi. Pirmiausia – nutraukite bet kokį bendravimą su įtartina svetaine ar žinute. Nebandykite nieko tikrinti ar taisyti toje pačioje platformoje.
Iš karto skambinkite banko sukčiavimo prevencijos linijai. Šį numerį rasite banko kortelės nugarėlėje arba oficialioje svetainėje. Bankas gali užšaldyti sąskaitą, blokuoti kortelę ir sustabdyti vykdomus pervedimus.
Užsirašykite tikslų įvykio laiką ir visas detales, kol dar prisimenate. Padarykite ekrano nuotraukas gautų žinučių ir lankytų puslapių – tai pravers tyrimui.
Pakeiskite internetinės bankininkystės slaptažodį ir atsijunkite nuo visų aktyvių sesijų kituose įrenginiuose. Jei įmanoma, laikinai išjunkite kortelės operacijas per banko programėlę.
Jei pinigai jau buvo pervesti, prašykite banko inicijuoti skubų pervedimo atšaukimą. Ne visada tai pavyksta, bet kuo greičiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti lėšas.
Kasdieniai įpročiai, apsaugantys nuo apgaulės
Efektyviausia gynyba – ne technologijos, o sąmoningas elgesys. Prieš įvesdami bet kokį kodą, sustokite ir paklauskite savęs: ar aš pats inicijavau šią operaciją? Jei atsakymas „ne” arba abejojate – nepatvirtinkite.
Niekada nesekite nuorodų iš netikėtų žinučių, net jei jos atrodo oficialios. Jei gavote pranešimą apie problemą su sąskaita, atidarykite banko programėlę tiesiogiai arba įveskite adresą naršyklėje rankiniu būdu.
Laikykite telefono operacinę sistemą ir banko programėles atnaujintas – saugumo pataisos užkemša spragas, kuriomis gali pasinaudoti sukčiai. Naudokite stiprų ekrano užraktą ir venkite atlikti finansines operacijas prisijungę prie viešojo belaidžio tinklo.
Įjunkite banko pranešimus apie visas operacijas – taip iš karto pastebėsite įtartiną veiklą. Kai kurie bankai siūlo nustatyti papildomus patvirtinimus didesniems pervedimams.
Galiausiai, kalbėkite apie šias grėsmes su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus artimaisiais. Sukčiai dažnai taikosi į žmones, mažiau įgudusius naudotis technologijomis, ir elementarus įspėjimas gali apsaugoti nuo didelių nuostolių.
