Japonijos pakrantėse gyvenantys žvejai šimtmečius pasakojo apie padarą, kurio pasirodymas reiškia vieną – artėja nelaimė. Kai jis išnyra iš gelmių, senieji išminčiai liepdavo ruoštis blogiausiam. Žemės drebėjimai, cunamiai, katastrofos – visa tai, pasak legendų, seka paskui šį paslaptingą svečią.

Įdomiausia tai, kad tikėjimas gyvas iki šiol. Kaskart, kai žiniasklaida praneša apie neįprastą radinį pakrantėje, socialiniai tinklai užsipildo apokaliptinėmis prognozėmis. Bet ar už šių baimių slypi bent krislas tiesos? Ir kas iš tiesų yra tas padaras, kurį žmonės vadina „teismo dienos” žuvimi?

Gyvatė iš gelmių

Kalbame apie silkę karalienę (lot. Regalecus glesne), dar vadinamą jūrų velniu arba pasiuntinuku. Tai ilgiausia kaulinė žuvis pasaulyje – kai kurie egzemplioriai siekia iki 11 metrų, nors nepatvirtinti pranešimai mini net 15 metrų ilgio individus.

Jos išvaizda tikrai stulbinanti. Iš šonų suplota, juostelės formos, sidabriška su rausvais atspalviais – plūduriuodama prie paviršiaus ji primena milžinišką jūros gyvatę. Japonai ją vadina ryūgū no tsukai – „drakonų rūmų pasiuntinys”. Būtent ši mitinė išvaizda ir sukūrė legendas.

Kodėl ji tokia reta

Silkė karalienė gyvena mezopelaginėje zonoje – maždaug 200 metrų gylyje, kur šviesos beveik nepasiekia. Ji juda lėtai, banguodama ilgu nugariniu peleku, ir minta planktonu bei smulkiomis žuvimis. Dažniausiai laikosi vertikaliai, galva į viršų – dar viena savybė, prisidedanti prie jos paslaptingumo.

Žmonės ją pamato tik išskirtinėmis aplinkybėmis – kai žuvis suserga, sužeidžiama arba dėl kitų priežasčių išplaukia į paviršių. Kartais ji randama išmesta ant kranto. Būtent šie reti susitikimai, kupini netikėtumo ir dramatiškumo, per amžius formavo tikėjimą, kad jos pasirodymas turi gilesnę prasmę.

Mitas apie žemės drebėjimus

Tikėjimas, kad silkės karalienės pasirodymas praneša apie artėjantį žemės drebėjimą, ypač stiprus Japonijoje ir kitose Ramiojo vandenyno pakrantėse. Istoriniai šaltiniai mini panašius pasakojimus ir Europoje – 1805 metų Neapolio kronikose aprašoma, kaip prieš didelį žemės drebėjimą gyvuliai elgėsi neįprastai, o pakrantėse buvo randamos keistos žuvys.

Šiuolaikinė žiniasklaida šį mitą atgaivino po 2011 metų Tohoku žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje. Prieš katastrofą buvo užfiksuota keletas silkių karaličių – ir nors tai galėjo būti grynai atsitiktinis sutapimas, jis tapo sensacinga naujiena.

Ką sako mokslas

Mokslininkai šį klausimą tyrė sistemingai. Viename išsamiausių tyrimų buvo palyginti 336 užregistruoti silkės karalienės pastebėjimai su 221 dideliu žemės drebėjimu. Rezultatas? Tik vienas atvejis, kai stebėjimas ir seisminis įvykis sutapo laiko ir vietos atžvilgiu.

Statistiškai tai reiškia, kad koreliacija yra nereikšminga. Atsižvelgiant į tai, kiek retai šios žuvys pasirodo paviršiuje ir kiek dažnai pasaulyje vyksta žemės drebėjimai, atsitiktiniai sutapimai yra neišvengiami. Bet tai nereiškia priežastinio ryšio.

Teorijos apie tai, kad giliavandenės žuvys gali jausti seisminius pokyčius anksčiau nei žmonės, lieka spekuliatyvios. Jokie eksperimentai nepatvirtino, kad silkės karalienės reaguoja į tektonines jėgas ar elektromagnetinius pokyčius prieš žemės drebėjimus.

Kodėl mitas toks atsparus

Psichologiškai tai nesunku paaiškinti. Žmonės linkę ieškoti dėsningumų ir prasmės net ten, kur jų nėra – tai vadinama apofenija. Kai įvyksta katastrofa, atmintis selektyviai prisimena viską, kas galėjo būti „ženklas”. O kai katastrofos neįvyksta, neįprastas stebėjimas tiesiog pamirštamas.

Be to, silkė karalienė atrodo taip neįprastai, kad sunku patikėti, jog jos pasirodymas nieko nereiškia. Dramatiška išvaizda ir retumas sukuria įspūdį, kad tai turi būti svarbu.

Ką daryti, jei pamatėte

Jei kada nors pakrantėje ar vandenyje pastebėtumėte šią žuvį, nėra jokio pagrindo panikuoti dėl artėjančio žemės drebėjimo. Silkė karalienė žmonėms visiškai nepavojinga – ji neturi aštrių dantų ir nesielgia agresyviai.

Geriausia išlaikyti atstumą, neliesti gyvūno ir užfiksuoti radinį nuotraukose su mastelio nuoroda. Verta užsirašyti tikslią vietą, datą, laiką ir aplinkos sąlygas. Po to rekomenduojama pranešti vietos jūrų tyrimų institucijai arba universitetui – mokslininkai vertina tokius stebėjimus, nes padeda geriau suprasti šių retų gyvūnų biologiją.

Nerimauti reikėtų tik tuo atveju, jei toje pačioje vietovėje per trumpą laiką randama keletas negyvų jūrų gyvūnų – tai gali rodyti taršą ar kitas ekologines problemas, nesusijusias su tektonika.

Tiesa už legendos

Silkė karalienė lieka viena įspūdingiausių ir mažiausiai ištirtų jūros gyventojų. Jos retumas ir paslaptinga išvaizda suprantamai žadina vaizduotę. Bet dabartiniai moksliniai duomenys aiškiai rodo – ji nėra žemės drebėjimų pranašė. Tai tiesiog nuostabi giliavandenė žuvis, kuri kartais, dėl mums ne visada žinomų priežasčių, pakyla į paviršių ir primena, kiek dar nežinome apie vandenyno gelmes.