Kai žmogus nusprendžia mesti svorį, dažniausiai pirmiausia galvoja apie sportą. Ir čia prasideda amžinas klausimas: ką pasirinkti? Treniruoklių salę, jogą, dviratį – variantų daugybė, bet du iš jų išlieka populiariausi.
Abu šie pratimai yra prieinami, nereikalauja brangios įrangos ir gali būti atliekami beveik bet kur. Abu žada sudeginti kalorijas ir pagerinti sveikatą. Tačiau kuris iš jų iš tiesų efektyvesnis, kai tikslas – atsikratyti nereikalingų kilogramų?
Kodėl šis klausimas svarbesnis nei atrodo
Pasirinkimas tarp šių dviejų pratimų nėra vien skonio reikalas. Jis gali lemti, ar išlaikysite treniruočių režimą mėnesius ir metus, ar pasiduosite po kelių savaičių. Traumos, sąnarių būklė, kūno tipas – visa tai daro įtaką rezultatams.
Mokslininkai ir treneriai nuolat lygina šias dvi veiklas, ir jų išvados nėra tokios akivaizdžios, kaip galėtumėte tikėtis.
Bėgimas prieš plaukimą: kalorijų mūšis
Kalbant apie grynąjį kalorijų deginimą, bėgimas dažniausiai laimi. 30 minučių bėgimo vidutiniu greičiu sudegina maždaug 330–400 kilokalorijų 70–80 kg sveriančiam žmogui. Tuo tarpu 30 minučių vidutinio intensyvumo plaukimo – apie 250–350 kilokalorijų.
Skirtumas atrodo nedidelis, bet per savaitę ar mėnesį jis gali virsti šimtais sudeginių kalorijų. Bėgimas taip pat sukelia stipresnį EPOC efektą – padidėjusį deguonies suvartojimą po treniruotės. Tai reiškia, kad kūnas toliau degina kalorijas net baigus bėgti.
Kodėl plaukimas vis tiek verta dėmesio
Tačiau kalorijų skaičius – ne viskas. Plaukimas turi privalumų, kurių bėgimas negali pasiūlyti.
Pirma, vandenyje sąnariai beveik neapkraunami. Žmonėms su kelio, klubo ar nugaros problemomis bėgimas gali būti tiesiog negalimas. Plaukimas leidžia intensyviai treniruotis be skausmo ir traumų rizikos.
Antra, plaukimas įtraukia beveik visus kūno raumenis vienu metu. Bėgimas daugiausia apkrauna kojas, o vandenyje dirba ir rankos, ir liemuo, ir nugara. Tai padeda formuoti harmoningesnę kūno liniją.
Kas nutinka po treniruotės
Bėgimas, ypač intervalinis, sukelia stipresnį metabolinį atsaką iš karto po treniruotės. Kūnas toliau degina kalorijas dar valandą ar dvi, kol grįžta į normalią būseną.
Plaukimas šiuo atžvilgiu silpnesnis, tačiau turi kitą privalumą – termoreguliacijos sąnaudas. Vanduo atima šilumą greičiau nei oras, todėl kūnas išleidžia papildomą energiją palaikydamas temperatūrą. Šis efektas dažnai nepastebimas skaičiuojant kalorijas.
Traumų rizika ir ilgalaikis tvarumas
Čia situacija apsiverčia. Bėgimas sukelia didelę pasikartojančią apkrovą kojoms. Be tinkamos technikos ir atsigavimo laiko, gresia kelio, Achilo sausgyslės ir klubo traumos. Daugelis pradedančiųjų bėgikų pasiduoda būtent dėl skausmo.
Plaukimas – vienas saugiausių pratimų apskritai. Jis tinka reabilitacijai, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi antsvorio. Galimybė treniruotis nuosekliai, be priverstinių pertraukų dėl traumų, ilgainiui gali duoti geresnius rezultatus nei intensyvesnis, bet nutrūkstantis bėgimas.
Kaip pasirinkti pagal savo situaciją
Jei esate sveiki, neturite sąnarių problemų ir jūsų tikslas – kuo greičiau sudeginti kalorijas, bėgimas bus efektyvesnis. Pradėkite nuo trumpų distancijų ir palaipsniui didinkite krūvį.
Jei turite antsvorio, sąnarių skausmų ar tiesiog nekenčiate bėgimo, plaukimas – puiki alternatyva. Jis leis treniruotis reguliariai ir be kančių, o tai svarbiau nei kalorijų skaičiai popieriuje.
Optimalus variantas
Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami derinant abu pratimus. Pavyzdžiui, dvi bėgimo treniruotės per savaitę kalorijų deginimui ir viena plaukimo – aktyviam poilsiui ir viso kūno stiprinimui.
Tačiau svarbiausia prisiminti: joks pratimas nepadės numesti svorio be kalorijų deficito mityboje. Sportas – tik viena lygties pusė. Kita – tai, ką dedate į lėkštę.
