Kas iš tiesų lemia, ar žmogus bus laimingas? Šį klausimą mokslininkai bandė atsakyti beveik šimtmetį trukusiame tyrime, kuris tapo vienu ilgiausių kada nors vykdytų projektų pasaulyje. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus – paaiškėjo, kad nei pinigai, nei karjera, nei net fizinė sveikata nėra svarbiausias veiksnys.
Tyrimas prasidėjo 1938 metais ir apėmė šimtus dalyvių, kurie buvo stebimi visą gyvenimą. Mokslininkai rinko medicininius duomenis, kas dvejus metus vykdė apklausas, reguliariai kalbėjosi su dalyviais ir fiksavo kiekvieną reikšmingą jų gyvenimo įvykį. Vėliau į tyrimą buvo įtraukti ir dalyvių sutuoktiniai bei vaikai.
Kas pasirodė svarbiau už viską
Po dešimtmečių kruopštaus darbo tyrėjai priėjo prie vienareikšmiškos išvados. Artimų santykių kokybė pasirodė esanti stipriausias ilgalaikės laimės prognozuotojas – svarbesnis už pajamas, profesinę sėkmę ar net sveikatos būklę.
Duomenys buvo akivaizdūs: žmonės, turėję stabilius ir palaikančius ryšius su kitais, pranešė apie didesnį gyvenimo pasitenkinimą, greičiau atsigaudavo po nesėkmių ir rečiau patirdavo depresijos simptomus. Tai pasitvirtino nepriklausomai nuo dalyvių socialinio sluoksnio ar finansinės padėties.
Kodėl pasiekimai negarantuoja laimės
Tyrėjai pastebėjo įdomų dėsningumą. Profesiniai pasiekimai ir materialinė gerovė suteikdavo pasitenkinimą, tačiau šis jausmas būdavo trumpalaikis. Tuo tarpu kokybiški santykiai teikė naudą, kuri išlikdavo dešimtmečiais.
Dar daugiau – tie dalyviai, kurie aukojo santykius vardan karjeros ar pinigų, vėliau dažniau išsakydavo gailestį. Kiekybiniai matavimai ir asmeniniai pasakojimai sutapo: socialiniai ryšiai suteikė emocinius išteklius, gyvenimo prasmę ir atsparumą sunkumams, ko negalėjo kompensuoti jokia banko sąskaita.
Kaip buvo vykdomas toks ilgas tyrimas
Projekto sėkmė slypėjo nuosekliose procedūrose. Medicininiai tyrimai buvo atliekami maždaug kas penkerius metus, gerovės anketos pildytos kas dvejus metus, o išsamūs interviu vykdavo maždaug kas 15 metų.
Tyrėjai palaikė ryšį su dalyviais net jiems persikrausčius į kitus miestus ar šalis – naudojo laiškus, telefono skambučius ir oficialius įrašus. Visi duomenys buvo archyvuojami ir kryžmiškai tikrinami, kad išliktų patikimi per visą tyrimo laikotarpį.
Praktiniai patarimai iš tyrimo dalyvių
Patys dalyviai, remdamiesi savo patirtimi, rekomendavo keletą paprastų, bet veiksmingų įpročių. Reguliariai skirti dėmesingą laiką artimiesiems, teikiant pirmenybę tiesioginiam bendravimui, o ne telefonų ekranams.
Maži ritualai – bendros vakarienės, savaitiniai susitikimai, sukakčių paminėjimai – kuria tęstinumo ir artumo jausmą. Aktyvus klausymasis, dėkingumo išreiškimas ir greitas konfliktų sprendimas padeda išvengti santykių erozijos.
Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad verta investuoti į palaikančius ryšius už šeimos ribų. Kai darbas reikalauja kompromisų, sąmoningas laiko planavimas apsaugo nuo to, kad santykiams neliktų vietos.
Ką rodo beveik šimtmetį trukęs tyrimas
Ilgalaikiai įrodymai vienareikšmiškai parodo: nuoseklios pastangos puoselėti santykius prognozuoja didesnį gyvenimo pasitenkinimą ir mažiau apgailestavimų nei bet kokie materialiniai ar net sveikatos investicijos.
Tai nereiškia, kad pinigai ar sveikata nesvarbu. Tačiau jei tenka rinktis, kur skirti laiką ir energiją, tyrimo išvados aiškios – santykiai yra tai, kas galiausiai lemia, ar žmogus jausis gyvenęs prasmingą ir laimingą gyvenimą.
