Šildymo sąskaitos žiemą gali atimti žadą. Daugelis lietuvių pripratę prie nuolat šiltų butų, tačiau už tai sumoka šimtus eurų kas mėnesį. O ką, jei pasakyčiau, kad yra šalis, kurioje žmonės gyvena be centrinio šildymo – ir ne todėl, kad ten šilta?
Viena lietuvė, grįžusi iš kelių mėnesių kelionės Azijoje, parsivežė ne tik prisiminimus, bet ir praktinių įžvalgų, kurios keičia požiūrį į šilumos naudojimą namuose. Ji stebėjo, kaip vietiniai išlieka šilti be riaumojančių radiatorių, ir suprato, kad mes galbūt šildome ne tai, ką reikia.
Filosofija, kuri keičia viską
Japonijoje daugelis namų neturi centrinio šildymo. Žiemą temperatūra kai kuriuose regionuose nukrenta žemiau nulio, tačiau žmonės nesišildo viso buto – jie šildo save. Tai esminė filosofijos permainos: vietoj to, kad išleisti energiją šildant tuščias erdves, dėmesys sutelkiamas į žmogų.
Ši logika gali atrodyti keista mums, pripratusiems prie tolygiai šiltų kambarių. Tačiau pagalvokite – kiek laiko per dieną praleidžiate koridoriuje? O miegamajame, kai nesate lovoje? Japonai suprato, kad šildyti tuščias erdves yra prabanga, kurios galima atsisakyti.
Kotatsu – šeimos centras
Vienas iš simboliškiausių japoniškų išradimų yra kotatsu – žemas stalas su šildytuvu apačioje ir stora antklode, užmesta ant stalviršio. Sėdint prie tokio stalo, kojos ir apatinė kūno dalis lieka šiltoje „kišenėje”, nors likusi kambario dalis gali būti vėsi.
Aplink kotatsu sukasi kasdieninis gyvenimas: čia valgoma, skaitoma, žiūrima televizija, kartais net snaudžiama. Šildytuvas naudoja tik 100–600 vatų – palyginkite tai su elektriniu radiatoriumi, kuris gali „ryti” 2000 vatų ir daugiau.
Lietuvoje kotatsu galima įsigyti internetu arba pasigaminti patiems – tereikia žemo stalo, mažo šildytuvo ir storos antklodės.
Zoninis šildymas: šildyk tik ten, kur esi
Japonai meistriškai taiko zonavimo principą. Užuot šildę visą butą, jie sukuria mikroklimatus – uždarydami duris tarp kambarių, naudodami storas užuolaidas ir sutelkdami šilumą ten, kur tuo metu būna žmonės.
Praktiškai tai atrodo taip: gyvenamajame kambaryje veikia mažas šildytuvas ar kotatsu, durys į koridorių uždarytos, langai uždengti storomis užuolaidomis arba net burbuline izoliuojančia plėvele. Miegamasis šildomas tik prieš miegą, o naktį šilumą palaiko storos antklodės.
Toks požiūris gali sumažinti šildymo išlaidas kelis kartus, nes nešildomi tušti kambariai ir koridoriai.
Nešiojama šiluma
Kitas japonų mėgstamas sprendimas – nešiojami šilumos šaltiniai. Tai gali būti:
Kišeniniai šildytuvai – maži, baterijomis ar chemiškai veikiantys prietaisai, kuriuos galima įsidėti į kišenę ar pirštines. Japonijoje jie parduodami kiekvienoje parduotuvėje.
Šildomos antklodės ir pledai – elektriniai tekstilės gaminiai, kurie šildo tiesiai kūną. Naudoja minimaliai elektros, bet efektas juntamas iškart.
USB šildomos pagalvėlės – jungiamos prie nešiojamo įkroviklio, tinka rankoms ar nugarai šildyti dirbant prie kompiuterio.
Langų izoliacija: paprasta, bet veiksminga
Japonai dažnai naudoja burbulinę plėvelę langams izoliuoti. Tai pigu, paprasta ir veiksminga – plėvelė sukuria oro sluoksnį tarp stiklo ir kambario, sumažindama šilumos nuostolius ir skersvėjus.
Storos užuolaidos, nuleistos iki pat grindų ir užtraukiamos sutemus, padeda išlaikyti per dieną sukauptą šilumą. Kai kuriuose namuose naudojamos specialios šilumą atspindinčios užuolaidos.
Avarinis šildymas: kai dingsta elektra
Japonija yra šalis, kur gamtos stichijos – ne retenybė, todėl žmonės pasiruošę elektros dingimams. Vienas iš sprendimų – šildančios plytos ar akmenys. Įkaitinus ant viryklės ir padėjus ant izoliuojančio pagrindo, jie skleidžia šilumą kelias valandas.
Kiti naudoja galios bankus su USB šildytuvais ar chemiškai veikiančius kišeninius šildytuvus. Svarbiausia – turėti planą ir atsarginį variantą.
Ką galime pasiskolinti
Nebūtina visiškai atsisakyti centrinio šildymo, bet kai kurios japonų praktikos gali padėti sutaupyti:
Sumažinkite temperatūrą bute ir naudokite vietinius šilumos šaltinius ten, kur iš tikrųjų būnate. Šilta antklodė ant sofos ar šildomas kilimėlis po kojomis gali leisti sumažinti bendrą temperatūrą keliais laipsniais.
Izoliuokite langus – net paprasta burbulinė plėvelė ar storesnės užuolaidos daro skirtumą.
Uždarykite duris tarp kambarių, kad šiluma liktų ten, kur jos reikia.
Investuokite į kokybišką patalynę – storos antklodės leidžia miegoti vėsesniame miegamajame ir nejausti diskomforto.
Japonų požiūris moko, kad komfortas nebūtinai reiškia vienodai šiltą visą būstą. Kartais užtenka šildomos zonos ten, kur sėdite, ir geros antklodės naktį. O sutaupyti pinigai gali keliauti kitur – galbūt į kelionę pamatyti, kaip tie sprendimai veikia praktikoje.
