Kinijos bendrovė „Kaiwa Technology” paskelbė sukūrusi humanoidinį robotą su dirbtine gimda, kuris gali išnešioti vaisių ir pagimdyti naujagimį be moters kūno. Šis teiginys sukėlė didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje, tačiau kartu kelia rimtų klausimų.
Aprašyme pateikiami ambicingi inžineriniai pažadai, tačiau trūksta kritinių biologinių, imunologinių ir reguliavimo detalių. Ekspertai ragina nepriklausomą patikrinimą ir recenzavimą prieš priimant tokį tariamą proveržį. Ar tai tikrai mokslas, ar tik mokslinė fantastika?
Ką teigia „Kaiwa Technology” apie savo išradimą
Bendrovė „Kaiwa Technology” ir vyriausiasis kūrėjas dr. Zhang Kifeng teigia, kad jų humanoidinis robotas su dirbtine gimda gali nešti vaisių per visą nėštumą ir pagimdyti naujagimį be jokio moters įsikišimo.
Pasak kūrėjų, įrenginys tiekia maistingąsias medžiagas per specializuotą vaisiaus vandenų kanalą ir netrukus turėtų tapti komerciškai prieinamas.
Nepriklausomas patikrinimas kol kas yra labai ribotas. Svarbūs etapai – apvaisinimo mechanika, vaisiaus stebėjimo specifika, gimdymo ir pristatymo procedūros – lieka nepakankamai aprašyti.
Entuziazmas ir susirūpinimas egzistuoja lygiagrečiai. Dabartiniai duomenys verčia žiūrėti į šį projektą atsargiai: viešinamos galimybės gerokai lenkia viešai atskleistus techninius duomenis ir mokslinį patikrinimą.
Inžinerinis dizainas ir techninės spragos
Robotizuota dirbtinė gimda teoriškai apima kelis patikrinamus aparatūros ir valdymo elementus: anatomiškai orientuotą kamerą, maistinių medžiagų tiekimo sistemą per amniono skysčio cirkuliaciją, atliekų šalinimo takus ir įmontuotus jutiklius.
Tarp šių komponentų ir tikrųjų fiziologinių, imunologinių bei biomechaninių žmogaus nėštumo realijų tebėra reikšmingų techninių spragų.
Neišspręstos problemos apima placentos mainų dinamikos imitavimą, imuninės tolerancijos mechanizmus, tikslią hormonų ir biocheminę reguliaciją bei adaptatyvią mechaninę paramą vaisiaus augimui ir judesiams.
Valdymo algoritmai ilgalaikei homeostazei palaikyti, atsparumas infekcijai ar įrenginio gedimams užtikrinti ir patikrintos sąsajos apvaisinimui bei gimdymui lieka nepakankamai apibrėžti. Tai mažina pasitikėjimą teiginiu apie gebėjimą visiškai išnešioti nėštumą.
Saugumas, medicininiai tyrimai ir reguliavimo kliūtys
Neišspręsti inžineriniai ir biologiniai klausimai natūraliai nukreipia dėmesį į saugos patvirtinimą, medicininius tyrimus ir reguliavimo kelią, kurie būtų būtini prieš bet kokį klinikinį naudojimą.
Nepriklausomi priešklinikiniai tyrimai turėtų parodyti amniono mišinio biokompatibilumą, infekcijų kontrolę, stabilų maistinių medžiagų tiekimą, mechaninį saugumą simuliuoto gimdymo metu ir vaisiaus fiziologinio vystymosi rodiklius.
Reikalingi griežti gyvūnų tyrimai, recenzuojami duomenys ir daugiacentriniai žmonių klinikiniai tyrimai, kad būtų įvertinti trumpalaikiai ir ilgalaikiai rezultatai. Reguliuotojai reikalautų skaidrių protokolų, nepageidaujamų įvykių ataskaitų, įrenginių gamybos kontrolės ir etinės priežiūros.
Be tokių įrodymų diegimas kelia riziką pakenkti sveikatai, teisinę atsakomybę ir reguliavimo draudimą.
Etiniai, teisiniai ir socialiniai klausimai
Diskusijos apie „Kaiwa” dirbtinės gimdos technologiją neišvengiamai sukasi apie gilias etines, teisines ir socialines problemas, kurios tiesiogiai paliestų būsimus tėvus ir iš tokių įrenginių gimusius vaikus.
Mokslininkai kelia klausimus dėl tėvų teisių, globos ir roboto įsčiose užauginto vaiko teisinės padėties – įskaitant gimimo registraciją, tėvystės ketinimus ir prieigą prie genetinės bei medicininės informacijos.
Etiškumo klausimai apima sutikimą, reprodukcijos komercializavimą ir galimą psichologinį poveikį vaikams, užaugusiems be motiniško kūno kontakto.
Socialinės pasekmės siejasi su prieigos nelygybe, stigma ir šeimos normų pokyčiais. Politikams tektų subalansuoti inovacijas, vaiko gerovę ir reprodukcinį teisingumą esant ribotam techniniam skaidrumui.
Kaina, palyginimas su IVF ir surogacija
„Kaiwa Technology” pristato savo robotinės gimdos prototipą kaip praktišką alternatyvą esamoms reprodukcinėms galimybėms. Tai kelia neatidėliotinų klausimų dėl laikotarpių ir kainų, palyginti su in vitro apvaisinimu (IVF) ir komercine surogacija.
Įmonė teigia, kad pardavimai galimi jau kitais metais už maždaug 100 000 juanių (apie 14 000 USD) – gerokai žemiau aukščiausios rūšies JAV surogacijos kainų. Vis dėlto nepateikiama jokių duomenų apie ilgalaikės priežiūros, klinikinio stebėjimo ir teisinius kaštus.
IVF lieka įtvirtinta procedūra su žinomais sėkmės rodikliais. Surogacija apima žmogaus priežiūrą ir aiškius teisinius rėmus.
Reikšmingi nežinomieji – apvaisinimo mechanika, gimdymo procedūros, reguliavimo patvirtinimas ir saugumo duomenys – dar turi būti ištirti. Kol kas belieka stebėti nepriklausomus bandymus, reguliavimo peržiūras ir laukti skaidrių rezultatų.
