Kiekvieną rudenį ta pati istorija: sąskaitos už šildymą auga, o šaltis vis tiek lenda pro langus. Sandarinimo juostos, putų hermetikai, net nauji tarpiniai – niekas nepadėjo iki galo. Kol kaimynė Aldona iš gretimo daugiabučio pakvietė į svečius ir parodė savo sistemą.
„Matai tas krūvas?” – ji parodė į tvarkingas laikraščių rietuves ant balkono. „Kaimynai man neša, o aš iš jų darau šilumą.”
Pagalvojau – juokauja. Bet kai ji pradėjo rodyti, kaip užsandarinti langų plyšius sukamomis laikraščių virvutėmis, supratau, kad ši moteris žino kažką, ko aš nežinojau visą gyvenimą.
Kodėl laikraštis veikia geriau nei brangios priemonės
Iš pradžių skambėjo kaip tarybinių laikų reliktas. Bet Aldona paaiškino fiziką.
Laikraštinis popierius turi daugybę smulkių oro kišenių tarp pluoštų. Kai jį suglamžai arba susuki, tos kišenės sukuria izoliuojantį sluoksnį – kaip miniatiūrinis putplastis, tik nemokamas.
O svarbiausia – drėgna laikraščio virvutė, įkišta į plyšį, išdžiūvusi išsiplečia. Ji tiesiogine prasme užkemša skylę geriau nei bet koks hermetikas, nes prisitaiko prie formos.
„Hermetikas sukietėja ir atsiklijuoja”, – paaiškino Aldona. „O popierius kvėpuoja kartu su mediena.”
Kaip pasidaryti langų sandarinimo virvutes
Metodas paprastesnis nei atrodė.
Paimkite laikraščio lapą ir suplėškite į maždaug trijų centimetrų pločio juosteles. Kiekvieną juostelę šiek tiek sudrėkinkite – galite tiesiog perbraukti drėgna kempine arba pašlakstyti vandeniu.
Dabar sukite juostelę į virvutę – ne per stipriai, kad neliktų kieta kaip lazda, bet pakankamai tvirtai, kad išlaikytų formą.
Kol virvutė dar drėgna, įspauskite ją į langų rėmų plyšius. Naudokite peilį ar atsuktuvą, kad įstumtumėte giliau. Kai išdžius per kelias valandas – ji išsiplės ir sandariai užkimš tarpą.
Aldona sako, kad vienas langas užtrunka apie penkiolika minučių. Ir efektas juntamas iš karto.
Grindų izoliacija – dar vienas panaudojimas
Bet langai – tik pradžia. Aldona parodė dar vieną triuką.
„Pačiupinėk grindis prie sienos”, – pasakė ji. Pačiupinėjau – šalta kaip ledas.
Ji paėmė krūvą laikraščių, suglamžė kiekvieną lapą (ne per stipriai – turi likti purus) ir sudėliojo penkis–dešimt sluoksnių palei grindų kraštus, po kilimais ir kilimėliais.
„Šaltis kyla iš apačios”, – paaiškino. „Tas oro tarpas tarp popieriaus sluoksnių jį sustabdo.”
Išbandžiau namuose – skirtumas juntamas per dieną. Kojos nebešąla stovint prie lango.
Kiek sluoksnių reikia ir kur dėti
Aldona turi savo sistemą, kurią tobulino dešimtmečius.
Langų plyšiams – viena tvirtai susukta virvutė į kiekvieną tarpą. Jei plyšys platus – dvi virvutės viena ant kitos.
Grindims – penki iki dešimt suglumžytų lapų sluoksnių. Svarbu, kad popierius būtų purus, ne suspaustas plokščiai. Dėti po kilimais, palei sienas, po slenksčiais.
Durų tarpams – storesnės virvutės, maždaug piršto storio. Jos turi būti pakankamai minkštos, kad durys užsidarytų, bet pakankamai tankios, kad nestumtų skersvėjo.
Vienas svarbus perspėjimas
Aldona pati pirmoji perspėjo apie ribas.
„Popierius dega”, – pasakė ji tiesiai. „Niekada nedėk prie radiatoriaus, prie krosnies, prie jokio šilumos šaltinio. Ir jei pamatei pelėsį ar pajutai drėgmę – keisk viską iš naujo.”
Taip pat svarbu tikrinti bent kartą per mėnesį. Jei virvutės atsilaisvino, jei popierius susitraukė – laikas atnaujinti. Tai ne nuolatinis sprendimas – tai sezoninis ritualas.
Ir jei langai jau tokie seni, kad jokia izoliacija nepadeda – tada jau laikas galvoti apie remontą ar keitimą. Aldona ir pati tai pripažįsta: „Laikraštis – ne stebuklas. Bet kol negali sau leisti naujo lango – jis padeda.”
Kaip tai tapo visos laiptinės tradiciją
Dabar kiekvieną rudenį Aldonos bute susirenka kelios kaimynės. Visos neša senus laikraščius, žurnalus, reklaminius lankstinukus. Sėdi, šnekučiuojasi, suka virvutes.
„Tai ne tik apie šilumą”, – sako Aldona, rišdama dar vieną mazgą. „Tai apie tai, kad mes kartu.”
Ir kai grįžtu į savo butą su maišeliu paruoštų virvučių, jaučiu ne tik šilumą languose – bet ir tą keistą, senamadišką jaukumą, kurio nebegauni nusipirkęs putų balionėlį parduotuvėje.
Kartais geriausi sprendimai tikrai ateina ne iš reklamos, o iš kaimynės, kuri tiesiog žino.
