Maniau, kad esu švari. Vonia blizga, unitazas dezinfekuotas, veidrodis be dėmių. Kol draugė, dirbanti higieninėje laboratorijoje, pasiūlė pramogą: „Duok padarysiu tavo vonios tepinėlį.”
Po kelių dienų gavau rezultatus. Kriauklės čiaupas – daugiau bakterijų nei ant telefono ekrano. Dantų šepetėlio laikiklis – tiesiog kolonija. O dušo nutekėjimas – net nenoriu kartoti skaičių.
„Čia normalu,” – nusijuokė ji. „Visi taip gyvena. Tik nežino.”
Tada papasakojo, ką iš tikrųjų reiškia „švari vonia”.
Problema ne ten, kur galvoji
Dauguma žmonių koncentruojasi į tai, kas matoma – unitazą, vonią, grindis. Bet bakterijos slepiasi kitur.
Čiaupai ir rankenėlės – liečiami nešvariomis rankomis prieš plaunantis. Dantų šepetėlių laikliai – nuolat drėgni, šalia unitazo. Dušo nutekėjimas – šilta, drėgna, tamsi aplinka, kurioje mikroorganizmai klesti.
Draugė paaiškino: „Unitazą visi valo. O čiaupą, kurį lieti dešimt kartų per dieną – niekas.”
Grafikas, kuris iš tikrųjų veikia
Po to pokalbio peržiūrėjau savo valymo įpročius. Pasirodo, viskas buvo per retai ir ne ten.
Kasdien – užtenka minimumo. Nuskalaukite kriauklę po naudojimo. Nuvalykite matomas dėmes. Pakabinkite rankšluosčius taip, kad išdžiūtų. Tai trunka minutę, bet keičia viską.
Kartą per savaitę – sisteminis valymas. Pradėti nuo viršaus: veidrodis, stalviršiai, kriauklė, tada dušas ir vonia, galiausiai – unitazas ir grindys. Tokia tvarka todėl, kad nešvarumai krenta žemyn.
Kartą per ketvirtį – gilus valymas. Siūlės tarp plytelių, dušo nutekėjimas, čiaupų aeratoriai, vietos po spintelėmis.
Aukštos rizikos vietos ir kaip jas valyti
Dušas ir vonia kaupia drėgmę, muilą, odos ląsteles – idealią terpę bakterijoms ir pelėsiui.
Kartą per savaitę šveiskite su dezinfekantu ir leiskite jam paveikti pagal etiketę – paprastai 5-10 minučių. Siūles tarp plytelių valykite kietu šepetėliu.
Unitazą valykite visą – ne tik vidų. Rankenėlės, sėdynė, pagrindas – visa tai liečiama rankomis.
Dušo užuolaidas skalbkite kartą per mėnesį. Jei plastikinis pamušalas pajuodavo – keiskite.
Daiktai, kuriuos laikas keisti
Draugė pasakė dar vieną dalyką, kuris mane nustebino: kai kuriuos daiktus reikia ne valyti, o išmesti.
Dantų šepetėlius – kas 3 mėnesius arba po ligos. Dušo kempines – kas mėnesį, nes jose kaupiasi bakterijos. Silikonines sandarikles – kai pajuoduoja ir valymas nebepadeda.
„Jei daiktas atrodo susidėvėjęs – jis jau per senas,” – patarė ji.
Kada reikia profesionalo
Yra situacijų, kai namų valymo neužtenka.
Jei pelėsis grįžta, nors valote reguliariai – gali būti gilesnė problema: ventiliacijos trūkumas, vamzdžių nutekėjimas.
Jei namuose yra žmonių su silpnesne imunine sistema – vaikų, pagyvenusių, sergančių – standartai turėtų būti aukštesni.
Jei matote struktūrinius pokyčius – atsilupusias plyteles, išpuvusias siūles – laikas kviesti specialistą.
Ką dabar darau kitaip
Po draugės „eksperimento” pakeičiau kelis įpročius. Dabar čiaupą nuvalau taip pat dažnai kaip unitazą. Dantų šepetėlį laikau toliau nuo tualeto. Dušo nutekėjimą valau kiekvieną savaitę, ne kartą per metus.
Vonia neatrodo kitaip – ji ir anksčiau blizgėjo. Bet dabar žinau, kad švara ne tik išorėje.
Kartais tikroji problema slypi ten, kur nė nežiūrime.
