Kiekvieną vasarą ta pati kančia. Draugai kviečia prie ežero, į paplūdimį, į baseiną – o aš ieškau pasiteisinimų. Geltoni, sustorėję kojų nagai, kurių gėdijausi tiek, kad net namuose vaikščiojau su kojinėmis.
Išbandžiau viską: brangius lakus, specialias voneles, net liaudies receptus su česnaku. Niekas nepadėjo – arba padėjo savaitei, o paskui viskas grįždavo.
Kol vieną dieną vaistinėje, ieškodama dar vienos „stebuklingo” priemonės, užkalbinau farmacininką. Jis pažiūrėjo į mano krepšelį ir tik palingavo galvą: „Išmeskite viską ir paklausykite.”
Kodėl brangios priemonės dažnai neveikia
Farmacininkas paaiškino tai, ko niekas anksčiau nesakė.
Geltoni nagai dažniausiai reiškia grybelinę infekciją. Grybelis gyvena po nagu, giliai – ir jokie paviršiniai lakai jo nepasiekia. Todėl galite tepti brangiausius kremus, bet grybelis ramiai gyvena savo gyvenimą.
„Problema ne priemonėse”, – pasakė jis. „Problema – aplinkoje. Kol kojos drėgnos ir tamsios – grybelis klesti.”
Ir tada jis parodė paprastą sistemą, kuri kainuoja kelis eurus, bet reikalauja vieno dalyko – nuoseklumo.
Kasdienė rutina, kuri tikrai veikia
Viskas prasideda nuo vieno paprasto principo: grybelis mėgsta drėgmę ir tamsą. Todėl viskas, ką darome, turi šalinti būtent tai.
Pirmas žingsnis – plovimas ir mirkymas. Kasdien vakare nuplaukite kojas su muilu, o paskui pamirkykite penkiolikai–dvidešimčiai minučių obuolių acto ir vandens tirpale (santykiu vienas su vienu). Actas sukuria rūgštinę aplinką, kurioje grybeliui nejauku.
Antras žingsnis – džiovinimas. Tai svarbiausia dalis, kurią daugelis praleidžia. Išdžiovinkite kojas visiškai – ypač tarpupirščius. Galite net naudoti plaukų džiovintuvą žemu režimu. Jokios drėgmės neturi likti.
Trečias žingsnis – vietinis gydymas. Užtepkite arbatmedžio aliejų (praskiestą baziniame aliejuje) arba kepimo sodos ir vandenilio peroksido pastą. Palikite dešimčiai minučių, nuplaukite ir vėl išdžiovinkite.
Vienas ingredientas, kuris nustebino labiausiai
Kepimo soda. Taip, ta pati, kurią naudojate kepiniams.
Farmacininkas paaiškino: sumaišykite šaukštą kepimo sodos su keliais lašais trijų procentų vandenilio peroksido (galite nusipirkti bet kurioje vaistinėje už porą eurų). Suformuokite pastą ir įtrinkite į nagą.
Kepimo soda – natūralus priešgrybelinis agentas. Vandenilio peroksidas – balintojas ir dezinfekantas. Kartu jie ne tik kovoja su grybeliu, bet ir pašviesina nagą.
Rezultato nesitikėkite per naktį – bet po kelių savaičių skirtumas matosi.
Kodėl batai ir kojinės lemia pusę sėkmės
Farmacininkas pabrėžė: galite tepti geriausias priemones, bet jei kojos visą dieną prakaituoja tamsiuose batuose – grybelis ataugs.
Todėl keletas paprastų taisyklių. Rinkitės orui pralaidžią avalynę – jokių guminių ar plastikinių batų ilgam laikui. Keiskite batus kasdien – leiskite jiems pilnai išdžiūti bent parą.
Kojinės – tik iš natūralių arba drėgmę sugeriančių medžiagų. Ir keiskite jas iš karto, kai tik pajutote, kad kojos suprakaitavo.
Į batus galite berti antimikrobinius miltelius arba įdėti kedro medienos ar silikagelio pakelius – jie sugeria drėgmę ir neleidžia grybeliui kurtis.
Kiek laiko reikia laukti rezultatų
Čia slypi sunkiausia dalis – kantrybė.
Nagai auga lėtai – maždaug vieną du milimetrus per mėnesį. Todėl pirmi pokyčiai matomi po kelių savaičių, bet pilnas pažeisto nago ataugimas gali užtrukti nuo devynių iki dvylikos mėnesių.
Tai reiškia, kad tą rutiną reikia kartoti kasdien. Ne savaitę, ne mėnesį – kelis mėnesius be pertraukų. Farmacininkas perspėjo: „Jei nutrauksite per anksti – viskas prasidės iš naujo.”
Kada vis dėlto eiti pas gydytoją
Namų priemonės padeda daugumai atvejų. Bet yra situacijos, kai reikia specialisto.
Jei nagas pradeda atsiskirti nuo lovos, jei atsiranda skausmas, jei spalva keičiasi į juodą ar žalią, jei matote, kad infekcija plinta į odą aplink – nedelsiant kreipkitės į dermatologą.
Taip pat verta apsilankyti, jei po trijų mėnesių nuoseklaus gydymo nematote jokio pagerėjimo. Gydytojas gali paskirti stipresnius priešgrybelinius vaistus arba atlikti tyrimus, kad patikrintų, ar tikrai problema – grybelis.
Šią vasarą pirmą kartą avėjau sandalus
Praėjo beveik metai nuo to pokalbio vaistinėje. Rutina tapo įpročiu – kaip dantų valymas. Ir šią vasarą pirmą kartą per dešimt metų nusimoviau kojines prie ežero.
Niekas nepastebėjo nieko ypatingo. Bet aš žinojau, kiek daug tai reiškia.
Kartais paprasčiausias sprendimas slypi ne brangiuose kremuose, o kelių eurų milteliuose ir viename principiniame sprendime – būti nuosekliam.
