Pirmadienis. Antradienis. Trečiadienis. Tas pats receptas — ir vis tiek nenuobodu.
Prasidėjo atsitiktinai. Vieną rytą šaldytuve buvo tik kefyras, kiaušinis ir pakuotė dešrelių. Miltai stovėjo spintoje. Sumaišiau viską dubenyje, supyliau į keptuvę — ir po dešimties minučių ant lėkštės gulėjo auksiniai, traškūs blyneliai su dešrelių gabalėliais viduje.
„Tai šitas kasdien?” paklausė duktė, žiūrėdama, kaip krausiu penktą blyną ant jos lėkštės. „Kasdien,” atsakiau. „Kol atsibos.” Neatsibodo.
Kodėl receptas toks lipnus
Kefyras su soda sukuria natūralų purumą — blynai kyla keptuvėje be jokių mielių ar kepimo miltelių. Kiaušinis suriša tešlą. Dešrelės prideda sūrumo ir sotumo. O viskas kartu sudaro balansą, kurio užtenka ir pusryčiams, ir greitiems pietums.
Dešimt minučių nuo dubens iki lėkštės. Jokių sudėtingų žingsnių. Todėl ir kartojasi penkis rytus iš eilės — be nuovargio.
Ingredientai
- 250 ml šilto kefyro
- 1 kiaušinis
- 150 g kvietinių miltų (apie ¾ stiklinės)
- ½ šaukštelio valgomosios sodos
- žiupsnelis druskos
- žiupsnelis cukraus
- 3 dešrelės, supjaustytos 0,5 cm storio griežinėliais
- aliejaus kepimui
Gaminimas
Dubenyje išplakti šiltą kefyrą su kiaušiniu. Įberti druskos ir cukraus.
Miltus persijoti, sumaišyti su soda ir palaipsniui įmaišyti į kefyro masę. Maišyti tik tiek, kol ingredientai susijungs — permaišius tešla taps kieta. Konsistencija turi priminti tirštą grietinę: lėtai nubėga nuo šaukšto, bet nelaša.
Įmaišyti supjaustytas dešreles.
Keptuvėje įkaitinti nedidelį kiekį aliejaus ant vidutinės kaitros. Šaukštu dėti nedideles tešlos porcijas, švelniai paskleisti. Kepti, kol apačia taps auksinė — maždaug dvi tris minutes. Apversti ir kepti kitą pusę dar dvi minutes.
Patiekti šiltus. Su grietine, pomidorų padažu arba tiesiog — tokius, kokie yra.
Ką keisti, kad neatsibostų
Dešreles galima pakeisti smulkinta šonine, tarkuotu sūriu arba smulkintais šviežiais svogūnėliais. Kas mėgsta daržoves — tarkuota cukinija arba paprikos kubeliai veikia puikiai.
Jei tešla per tiršta — įpilti dar šiek tiek kefyro. Per skysta — įberti miltų. Bet geriausia proporcija ta, kurią rasite patys po pirmo karto.
„Mano vyras iš pradžių sakė — kas čia per pusryčiai,” pasakojo Eglė. „Po savaitės pats stovėjo prie keptuvės. Dabar ginčijamės, kas kepa geriau.”
Pirmadienis. Keptuvė. Dešimt minučių. Ir vėl — tas pats receptas, kuris kažkodėl niekada neatsibosta.
