Tas pats kaimo skonis: kaip pasigaminti vyšninį vyną, dėl kurio visi kaimynai prašo recepto

Šį vyšninio vyno receptą parsivežiau iš kaimo – ten jį gamina kiekviena šeimininkė, o atidarius butelį žiemą, visas namas kvepia vasara. Jokių mielių, jokių priedų – tik vyšnios, cukrus ir vanduo. Natūralus, pusiau saldus, stebėtinai sodraus skonio.

Naminis vyšninis vynas butelyje

Ingredientai

  • Vyšnios – 6 kg
  • Cukrus – 3 kg
  • Vanduo – 6 l

Paruošimo eiga

1 žingsnis: uogų paruošimas ir pirmasis rūgimas. Prinokusias vyšnias be kotelių suberiu į didelį indą. Dėmesio – uogų neplaukite! Ant jų odelės yra natūralių laukinių mielių, kurios užtikrins rūgimą be jokių papildomų priedų. Suberiu cukrų ir rankomis gerai išmaišau, kartu sutraiškydamas uogas, kad išsiskirtų kuo daugiau sulčių. Tada supilu vandenį ir dar kartą viską permaišau.

Indą uždengiu marle ir statau į šiltą vietą. Kartą per dieną būtinai permaišau – rūgimo metu minkštimas kyla į viršų. Taip palaikau 4–5 dienas, kol rūgimas tampa aktyvus.

Vyšninis vynas – rūgimo procesas su gumine pirštine

2 žingsnis: filtravimas. Po 5 dienų laukinės mielės visiškai aktyvios – pereinu prie filtravimo. Sietyje ar kiaurasamtyje iškloju dvigubą marlės sluoksnį ir palaipsniui perkošiu visą masę, atskirdamas sultis nuo minkštimo ir kauliukų.

3 žingsnis: pagrindinis rūgimas. Nukoštą misą perpilu į švarų rūgimo indą. Ant kakliuko užmaunu guminę pirštinę ir viename piršte padarau mažą skylutę – pro ją išeis anglies dvideginis. Indą vėl statau į šiltą vietą. Jau po paros pirštinė gražiai išsipučia – rūgimas vyksta! Belieka laukti, kol ji visiškai nukris.

4 žingsnis: brandos patikrinimas. Po 7 savaičių rūgimas baigiasi – dugne susidaro nemažai nuosėdų, pirštinė nebesipučia. Specialiu prietaisu patikrinu likutinį cukraus kiekį – man rodė apie 4%. Vadinasi, mielės jau baigė darbą, o vynas yra maloniai pusiau saldus. Daugiau cukraus nededu – noriu būtent pusiau saldaus.

Vyšninio vyno nupylimas nuo nuosėdų

5 žingsnis: nupylimas nuo nuosėdų. Paruošiu švarų, dezinfekuotą indą. Naudoju sifoną su filtru – jis leidžia atsargiai atskirti švarų vyną nuo dugno nuosėdų. Lėtai perpilu gėrimą į naują indą, stengdamasis neužkabinti nuosėdų. Jau dabar vynas turi puikią sodrią vyšninę spalvą ir nuostabų prinokusių uogų aromatą. Išeina minkštas, pusiau saldus ir gana stiprus.

6 žingsnis: brandinimas. Po pirmo nupylimo palieku vyną dar maždaug savaitei – papildomam nuskaidrėjimui. Tada dar kartą atsargiai nupilu nuo naujų nuosėdų. Galutinai paruoštą vyną išpilstau į butelius ar stiklainius, sandariai užkemšu ir laikau vėsiame rūsyje. Žiemą ypač smagu atsidaryti buteliuką savo rankomis gaminto vyšninio vyno, pavaišinti draugus ir mėgautis natūraliu vasaros skoniu.

Skanaus!