Medinė tvora kieme vis dar turi savo vietą. Ji atrodo natūraliai, neužgožia sklypo ir, jei mediena parinkta protingai, gali stovėti daugelį metų.
Ilgaamžiškumą lemia ne vien lenta ar stulpas. Svarbu, kokia tai mediena, kaip ji išdžiovinta ir kiek dėmesio skirsite apsaugai nuo drėgmės.
Kedras, pušis ir kiti variantai
Impregnuota pušis yra pigiausias ir dažniausiai pasirenkamas sprendimas. Ji neblogai tinka tvoros lentoms, bet reikalauja reguliaraus apsauginio sluoksnio. Jei pušis džiovinta kamerose, ji mažiau linkusi deformuotis nei natūraliai džiovinta mediena. Tokiai tvorai verta nudažyti arba padengti drėgmę atstumiančia danga.
Kedras laikomas brangesniu, bet patikimesniu variantu. Ši mediena natūraliai atspari drėgmei ir puviniui, o papildomos cheminės apsaugos dažnai net nereikia. Po kelių sezonų kedrinė tvora paprastai atrodo tvarkingiau nei pušinė, nors ir kainuoja daugiau.
Kiparisas ir raudonmedis tinka tada, kai norisi daugiau tvirtumo ir gražesnės išvaizdos. Jie ilgiau išlaiko formą, geriau laikosi drėgnesnėmis sąlygomis ir mažiau kenčia nuo vabzdžių. Tuo tarpu eglė yra pigesnė, lengvai dažoma, bet be priežiūros greičiau papilkėja ir praranda tvarkingą vaizdą.
Kur dažniausiai suklystama
Daug kas sutaupo pirkdami pigiausias lentas, bet paskui tenka dažniau perdažyti, keisti pažeistas vietas ir taisyti išsikraipymus. Dar viena klaida, kai nedažomi pjūvio galai ir nesureguliuojamas vandens nubėgimas nuo viršaus. Būtent ten mediena pirmiausia pradeda gerti drėgmę.
Jei tvora stovi atviroje vietoje, verta rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal vėją, lietų bei saulę. Gerai parinkta mediena ir paprasta kasmetinė priežiūra dažnai reiškia daugiau nei pats brangiausias pirkinys.
