Kai daigai po persodinimo sustoja vietoje, aš pirmiausia neperku brangių granulių. Dažnai užtenka gintaro rūgšties, nes ji padeda augalui greičiau atsigauti po streso ir išjudina šaknis.
Svarbiausia čia suprasti vieną dalyką, gintaro rūgštis nėra įprasta trąša. Joje nėra azoto, fosforo ar kalio, todėl ji nemaitina augalo tiesiogiai. Ji veikia kaip pagalbinė priemonė, kuri pagerina maisto medžiagų pasisavinimą, pažadina snaudžiančius pumpurus ir padeda kultūrai greičiau persiorientuoti po šalčio, sausros ar persodinimo.
Kaip ruošiu tirpalą
Dešimt tablečių sutrinu į miltelius ir ištirpinu litre šilto vandens. Labai svarbu, kad neliktų nuosėdų, nes tik tada koncentracija bus vienoda. Jei turiu miltelių formą, imu apie 10 gramų. Gautą koncentratą supilu į 200 litrų nusistovėjusio vandens ir gerai išmaišau.
Geriausia naudoti lietaus vandenį, bet tinka ir pastovėjęs vanduo iš čiaupo. Šaltu vandeniu nelaistau, nes tai tik dar labiau stabdo augalą. Jei lauke karšta, statinę laikau pridengtą, kad vanduo neperkaistų. Žydinčius ir derančius augalus šiuo mišiniu laistau saikingai, nes čia svarbi ne jėga, o tikslus kiekis.
Kada verta pridėti dar kelis ingredientus
Jei augalai jau įsivažiavę ir pradeda megzti vaisius, į mišinį įmaišau kalio humato. Jis padeda dirvai dirbti tolygiau, o augalui lengviau išlaikyti jėgas per žydėjimą ir derėjimą. Jodo naudoju labai mažai ir tik tada, kai noriu sustiprinti bendrą augalo būklę, bet su kiekiais nejuokauju.
Iš seno recepto aš išimu kalio permanganatą, jo darže nenaudoju. Taip mišinio logika išlieka aiški, gintaro rūgštis padeda atsigauti, kalio humatas palaiko augimą, o augalas negauna bereikalingo pertekliaus.
Jei šį tirpalą naudoji daržo kultūroms, pilk jį tik prie šaknų, o derlių prieš valgant visada nuplauk. Šis būdas geriausiai tinka po persodinimo, po vėsaus periodo arba tada, kai augalas akivaizdžiai sustojo. Jei dozę laikai tvarkingai, nuo gintaro rūgšties bėdos nebūna, o rezultatas dažnai pasimato greičiau, nei tikiesi.
