Kai bijūnų pumpurai sustandėja, dar ne laikas palikti krūmą ramybėje. Būtent dabar nusprendžiama, kokio dydžio bus žiedai, kiek ilgai jie laikysis ir ar krūmas sukaups jėgų kitam sezonui.
Pirmiausia reikia pasirūpinti maitinimu. Šiuo metu bijūnams labiausiai reikia fosforo ir kalio, o azoto kiekį verta riboti, kad krūmas neskirtų visos energijos lapams. Po suaugusiu krūmu tinka apie 20-30 gramų superfosfato ir 15-20 gramų kalio sulfato. Trąšas įterpk aplink augalą ir gerai palaistyk.
Laistymas irgi turi savo ritmą. Vietoje dažnų paviršinių laistymų geriau kartą per 7-10 dienų supilti po 20-30 litrų vandens, jei oras sausas. Vanduo turi pasiekti gilesnę šaknų zoną, kitaip pumpurai gali smulkėti arba džiūti.
Po kiekvieno laistymo žemę verta lengvai supurenti, bet ne giliau kaip 3-5 centimetrus, kad nenukentėtų šaknys. Tada tinka komposto arba perpuvusio mėšlo sluoksnis, kuris sulaiko drėgmę ir pamaitina dirvą.
Jei ant vieno stiebo formuojasi keli pumpurai, verta palikti vieną stipriausią, o šoninius nugnybti. Tada visa jėga keliauja į pagrindinį žiedą, ir jis užauga gerokai didesnis.
Vasaros pradžioje bijūnai dar jautrūs pilkajam puviniui ir kitoms grybinėms ligoms, todėl prireikus galima naudoti biologinį fungicidą pagal gamintojo instrukciją. Purkšti reikėtų sausą, nevėjuotą dieną. Toks priežiūros ritmas padeda krūmui išlikti stipriam ir žydėti gausiai daugelį metų.
