Ilgą laiką man atrodė, kad senas sandėliukas sodyboje tinka tik įrankiams ir seniems daiktams. Paskui supratau, kad jį galima paversti daug jaukesne vieta, o tam nereikia milžiniško biudžeto.
Nuo sienų iki vidaus
Vienas paprasčiausių būdų yra vertikalus sodas ant sienos. Prie fasado galima pritvirtinti medines lenteles ar padėklus, užpildyti juos žeme ir pasodinti vijoklinių augalų. Tinka gebenė, klematis ar net agurkai, jei siena gauna pakankamai saulės. Pavėsyje gražiai atrodo hostos, paparčiai ir samanos.
Jei pats statinys atrodo pavargęs, nebūtina visko griauti. Sienas galima apkalti lentelėmis, paliekant nedidelius tarpus šviesai, o vėliau perdažyti kontrastingomis spalvomis. Terakotos ir žydros derinys suteikia visai kitą nuotaiką. Prie tokio sandėliuko gražiai atrodo senas vežimas su gėlėmis arba medinis ratas, apraizgytas vijokliu.
Viduje vietos taip pat daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo sijų galima pakabinti vazonus su petunijomis, begonijomis ar nasturtėmis, o ant lentynų sustatyti dėžes su daigais arba džiovintomis žolelėmis. Mėtos, čiobreliai ir rozmarinas suteikia malonų kvapą, o keli krėslai ir girlianda iš karto paverčia patalpą poilsio kampu.
Jei reikia praktiškumo, sandėliuką galima naudoti kaip mažą rūsiuką. Viename kampe galima įrengti žemą duobę, ją iškloti plytomis ir apšiltinti, o ant lentynų laikyti konservus bei daržoves. Toks sprendimas ypač tinka tiems, kas daro atsargas žiemai.
Dar viena idėja yra mažos dirbtuvės vaikams arba kūrybai. Patogi lentyna, darbastalis pagal ūgį ir vieta natūralioms medžiagoms leidžia ten piešti, konstruoti ar gaminti rankdarbius. Smulkios detalės, pavyzdžiui, nenaudojami dviračio ratai ar seni įrankiai, gali tapti dekoru ir kartu parodyti, kad kiekvienas daiktas sodyboje dar turi antrą gyvenimą.
Tokį perdirbimą geriausia daryti po truputį, nes tobulas rezultatas nebūtinas. Svarbiausia, kad statinys taptų ne tik sandėliu, bet ir vieta, į kurią norisi užeiti.
