Jodas darže veikia, bet tik tada, kai tirpalas paruoštas teisingai

Jodas darže veikia, bet tik tada, kai tirpalas paruoštas teisingai

Vasaros pabaigoje darže dažnai ima daugėti ligų, todėl daug kas ieško paprastesnio būdo apsaugoti augalus. Vienas iš tokių naminių sprendimų yra jodas, tik svarbu jį naudoti protingai, o ne pilti bet kaip.

Kaip paruošti tirpalą

Pirmiausia į puodą įpilama keturi stikliniai vandens ir įberiama valgomasis šaukštas krakmolo. Mišinys pakaitinamas, kol sutirštėja iki kisieliaus konsistencijos. Krakmolas čia veikia kaip lipiklis, kad tirpalas geriau laikytųsi ant lapų.

Į atvėsusią masę įlašinama apie penki mililitrai jodo, tada viskas gerai išmaišoma ir supilama į dešimties litrų vandens talpą. Gautas skystis turi būti tolygus, be gumulėlių. Jį reikia sunaudoti tą pačią dieną, nes ilgiau laikomas jis praranda savo poveikį.

Kur jis praverčia

Tokiu tirpalu galima profilaktiškai purkšti daržoves, kai norima sumažinti fitoftoros, vaisių puvinio ir kitų grybinio pobūdžio ligų riziką. Purškiama reikia ant viso augalo, ypač ant apatinės lapų pusės, nes ten ligos dažnai prasideda pirmiausia.

Čia svarbiausia nepersistengti. Jodas nėra stebuklinga trąša ir neapsaugos nuo ligų, jei augalai jau smarkiai pažeisti. Jis naudingesnis kaip prevencija, kai liga dar tik bando įsitvirtinti.

Pirmą kartą verta nupurkšti kelis augalus ir palaukti parą ar dvi, kad matytumėte, kaip jie reaguoja. Jei lapai lieka sveiki, galima pereiti prie likusios lysvės. Svarbu prisiminti, kad toks tirpalas skirtas prevencijai, o ne jau stipriai įsisiautėjusiai infekcijai.

Jei oras vėsus ir drėgnas, purškimą geriau pakartoti tik po kelių dienų pertraukos, o ne vos po vienos dienos. Toks saikas padeda išvengti nereikalingo streso ir leidžia įvertinti, ar augalai tikrai reaguoja palankiai.

Jeigu purškiamos valgomos kultūros, derlių rinkite tik po 7-10 dienų ir prieš valgydami viską gerai nuplaukite. Dirbant verta mūvėti pirštines, o purškimo nevertėtų atlikti kaitrioje saulėje, kad lapai negautų papildomo streso.