Vieną vakarą palikęs šiltnamį uždarytą, kitą dieną gali rasti ne tik rasos, bet ir visai nereikalingos drėgmės perteklių. Todėl čia nėra vieno atsakymo visiems metams, reikia žiūrėti į orą, sezoną ir tai, kiek šiltnamis kaista dieną.
Jeigu vasara karšta, o naktimis temperatūra nemažėja iki šalto ryto, šiltnamį patogiau laikyti atvirą visą parą. Taip oras juda laisviau, mažėja kondensatas, o ant lapų ir vaisių nesikaupia drėgmė, kuri taip mėgsta grybinės ligos.
Visai kitaip reikia elgtis tada, kai vasaros pabaigoje ar rudenėjant atsiranda tiršti rytiniai rūkai. Tuomet atvira durų varčia naktį įleidžia šaltą ir drėgną orą, kuris augalams tikrai ne į naudą. Tokiu metu šiltnamį geriau užverti nakčiai, o rytą vėl praverti, kai rūkas išsisklaido ir saulė pradeda šildyti.
Kaip suprasti, kada keisti režimą
Jei naktį šiltnamio viduje kaupiasi vandens lašai ant plėvelės ar stiklo, vadinasi, drėgmės per daug. Tokiu atveju reikia stipresnio vėdinimo. Jei matyti, kad ankstų rytą ant augalų būna šaltas vanduo, o oras viduje atrodo tvankus, verta naktį viską užverti ir ryte vėl atidaryti.
Patogiausias sprendimas, kai yra termoprivodai. Jie dirba be žmogaus pagalbos, reaguoja į temperatūros pokytį ir patys atidaro arba uždaro orlaides. Tokia sistema ypač praverčia, kai į sodybą užsukama ne kasdien.
Jeigu automatikos nėra, lieka paprasta taisyklė. Birželį, liepą ir rugpjūčio pradžioje, kai naktys dar šiltos, šiltnamis dažniausiai gali likti atviras. Nuo rugpjūčio vidurio verta pradėti stebėti rūkus ir nakties vėsumą, nes tada jau saugiau šiltnamį uždaryti nakčiai.
Toks režimas padeda išlaikyti sveikesnį mikroklimatą, augalai mažiau stresuoja, o vaisiai ir lapai rečiau nukenčia nuo puvinio, fitoftorozės ir kitų drėgmės mėgėjų.
