Jei mūrinis kaminas atrodo tvirtas, tai dar nereiškia, kad jo vidus ramiai atlaikys visus sezonus. Kai katilas dirba žemesne temperatūra, kamine kaupiasi kondensatas, o kartu veikia rūgštus mišinys. Nuo to pradeda irti siūlės, trūkinėja plytos, silpnėja trauka.
Kas saugo mūrą
Sprendimas čia paprastas, viduje įstatomas įdėklas arba įvorė. Ji perima tiesioginį dūmų ir kondensato poveikį, o plytoms lieka daug lengvesnė užduotis. Dažniausiai pasirenkamas nerūdijančio plieno įdėklas, nes jis atsparus rūgštims, gerai pakelia karštį ir tinka daugeliui katilų bei krosnių.
Jeigu sistema labai apkrauta ir norisi ilgesnio tarnavimo, naudojamas keraminis variantas. Jis brangesnis, bet gali tarnauti labai ilgai. Moderniems dujiniams katilams kartais renkamasi ir polimerinis sprendimas, tačiau jis tinka tik tada, kai dūmų temperatūra nėra didelė.
Kodėl verta tai daryti
Įdėklas palengvina priežiūrą, nes ant lygesnio paviršiaus mažiau kaupiasi suodžiai. Trauka tampa stabilesnė, mažėja užsikimšimo ir dūmų patekimo į patalpas rizika. O svarbiausia, kaminas nebegenda taip greitai nuo to, kas iš vidaus jį ardo tyliai ir nuolat.
Renkantis sprendimą reikia žiūrėti į katilo tipą, dūmų temperatūrą ir paties kamino būklę. Tada įdėklas tikrai dirbs savo darbą, o ne taps dar viena problema.
