Jei namuose kūrenate krosnį ar židinį, kaminą verta prižiūrėti nelaukiant, kol trauka suprastės. Suodžiai kaupiasi tyliai, o pavojus dažniausiai išlenda jau tada, kai kambaryje pasijunta dūmų kvapas arba liepsna elgiasi keistai.
Kada jau metas sustoti ir patikrinti
Į kaminą reikia atkreipti dėmesį, kai pakuros liepsna tampa tamsiai rausva, ugnyje lieka nesudegusių žarijų, dūmai pradeda grįžti į patalpą arba net ir atidarius sklendę lieka degėsių kvapas. Tokie ženklai rodo, kad trauka silpnėja ir suodžių sluoksnis jau nemažas.
Didžiausias priešas čia yra drėgnos malkos. Jos mažina degimo temperatūrą, todėl dervos ir kitos dalelės neužsidega iki galo, o nusėda ant kamino sienelių. Geriausiai tinka sausos kietmedžio malkos, pavyzdžiui, ąžuolas, bukas ar uosis. Beržą galima maišyti su kitomis rūšimis, bet jo geriau nekūrenti vieno nuolat, o spygliuočius naudoti labai saikingai.
Kaip veikia profilaktika
Jei apnašų dar nedaug, padėti gali drebulės malkos. Jas verta pakurti gerai įkaitintoje krosnyje po pagrindinės kūrenimo dalies. Drebulei degant pakyla temperatūra, o plonesni suodžių sluoksniai ima byrėti nuo sienelių. Vis dėlto šis būdas tinka tik tada, kai apnašos dar nėra storos. Jei suodžių daug, pirmiausia reikia mechaninio valymo šepečiu.
Praverčia ir specialios kamino valymo priemonės, skirtos židiniams bei krosnims. Jos padeda profilaktiškai, bet nepakeičia tikro apžiūrėjimo prieš šildymo sezoną. Kartą per metus verta patikrinti trauką, sandarumą ir ar nėra įtrūkimų.
Saugumas svarbiau už greitį
Kūrenimo metu sklendės nereikia užverti per anksti, kol žarijos dar pilnai neišdegė. Būtent dusinant ugnį susidaro daugiausia suodžių. Jei kaminas jau rodo stiprų užsikimšimą, reikia kviesti specialistą, o ne bandyti uždegti dar stipresnę ugnį. Su krosnimis ir židiniais geriau elgtis ramiai, nes čia vienas neatsargus sprendimas gali baigtis daug brangiau nei meistro iškvietimas.
