Jei paprastoji garšva jau užėmė lysvę, vien tik nuravėti jos neužtenka. Šis augalas atsinaujina iš labai mažo šaknies gabalėlio, todėl reikia dirbti nuosekliai ir kruopščiai.
Didžiausia bėda slypi šaknyse. Jos leidžiasi giliai ir greitai atželia iš bet kurio likusio fragmento. Paprastas perkasimas dažnai tik padalija šakniastiebius į mažesnes dalis, o po kelių savaičių garšvos vėl pilna.
Pirmas žingsnis
Darbus geriausia pradėti po lietaus, kai dirva minkštesnė. Vietoje kastuvo naudok šakes, nes jos padeda iškelti šaknis nepažeistas. Kiekvieną šakniastiebį reikia rinkti rankomis, o dirbant pravartu mūvėti pirštines, nes šio augalo sultys gali dirginti odą.
Antras žingsnis
Po mechaninio valymo verta pakeisti dirvos reakciją. Garšva mėgsta rūgštesnę žemę, todėl vienam kvadratiniam metrui galima berti apie 500 gramų medžio pelenų. Po dviejų savaičių dar užberiama apie 300 gramų dolomito miltų. Taip dirva tampa mažiau palanki šiam piktžolių augalui.
Trečias žingsnis
Sklypo pakraščiuose galima įkasti šiferio ar metalo juostas maždaug 40 centimetrų gyliu. Virš žemės verta palikti kelis centimetrus barjero, kad šakniastiebiai nepereitų iš kaimyninių vietų. O išvalytas vietas gerai uždengti juoda plėvele arba storu kartonu, ant viršaus užpilant apie 10 centimetrų pjuvenų ar nupjautos žolės.
Paskutinis žingsnis
Toks uždengimas laikomas kelis mėnesius. Be šviesos ir oro šaknys silpsta, o dirva po truputį išsivalo. Jei garšvos židinys labai stiprus, šalia galima pasodinti topinambų arba jurginų, nes jų šaknys slopina šios piktžolės augimą.
Kantrybės prireiks, bet metodas veikia. Svarbiausia neleisti likti nė mažiausiam šaknies gabalėliui ir neardyti šaknų naujais kasimais.
