Kai tik orai atvėsta, pelės iš karto ieško šilto kampo. Jei sandėliuke jau girdėjote šiurenimą arba radote apgraužtų sėklų, dar nevėlu išprašyti graužikus be nuodų ir be spąstų.
Šiame būde svarbiausia yra kvapas. Pelės labai jautriai reaguoja į mėtų, levandų, eukaliptų ir česnako aromatus, todėl tokia aplinka joms greitai tampa nepakeliama. Kvapas veikia ne kaip stebuklas, o kaip nuoseklus barjeras, kurio graužikai nenori kirsti.
Kaip paruošti kvapų barjerą
Vienam kvadratiniam metrui pakanka vos kelių lašų eterinio aliejaus, praskiesto vandeniu. Skystį supilkite į purkštuvą ir apipurkškite vietas, kur pelės mėgsta slėptis, sandėliuko kampus, šiltnamio kraštus, plyšius prie grindų ir vietą po lentynomis. Jei patogiau, tirpalu galima sudrėkinti vatinius diskelius ir išdėlioti juos siauresnėse ertmėse.
Aliejų verta atnaujinti kas dvi ar tris savaites, ypač po lietaus ar šlapdribos. Kai kvapas išblėsta, graužikai sugrįžta greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ką dar verta padaryti
Vien kvapo neužtenka, jei namelis ar sandėliukas turi plyšių. Reikia peržiūrėti sienas, grindis ir pamato vietas. Net maža skylė gali tapti įėjimu visai pelių šeimai. Tinkamas sprendimas yra užtaisyti tarpus cementu ar montažinėmis putomis ir uždengti ventiliacijos angas smulkiu metaliniu tinkleliu.
Dar vienas pagalbininkas yra ultragarso atbaidymo prietaisas. Jis skleidžia žmonėms negirdimus dažnius, kurie pelėms kelia didelį diskomfortą. Kai tokie garsai veikia kartu su kvapų barjeru ir sandariomis sienomis, rezultatas būna daug tvirtesnis.
Tvarkingas sklypas irgi daro savo darbą. Kuo mažiau liks senų lentų, dėžių, šlapių lapų ir kitų slėptuvių, tuo mažiau norėsis pelėms įsikurti šalia daržo ar šiltnamio.
