Šlapios žemės neskubėkite purenti, nes vietoj lengvos lysvės galite gauti kietą plutą ir silpnesnius augalus. Po lietaus dirva atrodo patogi darbui, bet būtent tada ją lengviausia sugadinti.
Drėgname sluoksnyje žemės dalelės susispaudžia dar stipriau, o tarp jų ima stigti oro. Šaknys tada gauna mažiau deguonies, augalai lėčiau auga, o viršus greitai perdžiūsta, nors giliau dar lieka vandens.
Dar viena bėda, kad šlapioje dirvoje lengvai pažeidžiamos smulkios šaknys. Per tokius pažeidimus greičiau įsiskverbia ligos, o augalai prasčiau pasisavina maisto medžiagas iš dirvos.
Geriausia palaukti, kol žemė subręs. Paprastas būdas patikrinti labai aiškus, paimkite saują dirvos ir suspauskite ją kumštyje. Jei gniužulas byra į atskiras daleles, galima dirbti. Jei limpa ir laiko formą, verta luktelėti dar kelias dienas.
Jei norite rečiau imti į rankas kauptuką, lysves uždenkite organiniu mulčiu. Šiaudai, nupjauta žolė ar kompostas maždaug penkių, septynių centimetrų sluoksniu saugo paviršių, sulaiko drėgmę ir stabdo piktžoles.
O kai vis dėlto reikia atlaisvinti žemę, geriau rinktis šakes. Jos mažiau ardo natūralią dirvos sandarą, neapverčia sluoksnių ir švelniau veikia šaknis bei naudinguosius dirvos organizmus.
