Šuo ar katė namuose — tai plaukai ant sofos, pėdsakai ant grindų ir reguliarus siurbimas. Daugelis savininkų tai žino ir su tuo susitvarko. Bet yra dvi vietos, kurias beveik visi pamiršta — ir būtent jos kaupia tai, kas gali pakenkti ir augintiniui, ir žmogui.
Maisto ir vandens dubenėliai. Ir paslėptos poilsio vietos — tos, kur augintinis slepiasi nuo triukšmo, karščio ar tiesiog nori ramybės.
Dubenėliai — ne tik purvinas indas
Ant dubenėlio dugno per kelias valandas susidaro bioplėvelė — plonas, lipnus sluoksnis, kuriame puikiai dauginasi bakterijos. Net jei dubenėlyje buvo tik sausas pašaras — maisto dalelės sumaišytos su seilėmis sukuria idealią terpę mikroorganizmams augti.
Vandens dubenėlis ne geriau — stovintis vanduo kambario temperatūroje užsiteršia per kelias valandas. Jei namuose šilta — dar greičiau. Ir augintinis tai geria kiekvieną dieną, kelis kartus per dieną.
Pasekmės gali būti subtilios — virškinimo sutrikimai, kurie atrodo kaip „kažkas nepatiko”, dirginimas apie snukį, kartais — rimtesnės infekcijos, kurių priežasties savininkas ilgai nesupranta.
„Mano katė pradėjo atsisakyti vandens,” — pasakojo viena augintinių savininkė. — „Veterinarė pirmiausia paklausė — kaip dažnai plaunu dubenėlį. Atsakiau — kartą per savaitę. Ji pažiūrėjo taip, kad supratau viską be žodžių.”
Taisyklė paprasta: plauti kasdien. Šiltu vandeniu su švelniu plovikliu — ne tik nuskalauti po čiaupu, o tikrai nuplauti tą lipnų sluoksnį nuo dugno ir kraštų. Kai pirštais perbraukiate ir jaučiate slydimą — ten ir yra problema. Ir vandens dubenėlį — taip pat kasdien, ne tik kai vanduo baigiasi.
Paslėptos poilsio vietos — ten, kur nesiekia siurblys
Kiekvienas augintinis turi savo slaptavietę. Po sofa. Už spintos. Po lova, tarp dėžių, už radiatoriaus. Ten jis eina ilsėtis, slėptis nuo svečių arba tiesiog ramiai pabūti.
Ir ten kaupiasi viskas: plaukai, dulkės, odos žvyneliai, seilių likučiai, kartais — maisto trupiniai, kuriuos augintinis nusinešė „atsargai”. Šilta, uždara erdvė be ventiliacijos — idealios sąlygos alergenams, bakterijoms ir net erkėms. Per kelias savaites ta slaptavietė tampa mažu biologiniu reaktoriumi, apie kurį savininkas net neįtaria.
Savininkai tų vietų dažnai nepastebi — nes pats augintinis jų ten nekviečia. Bet jei kas nors namuose pradeda dažniau kosėti, čiaudėti ar jaučia neaiškų diskomfortą — verta pažiūrėti, kas susikaupė ten, kur augintinis praleidžia laiko daugiausiai.
Valymas nesudėtingas — siaurus dulkių siurblio antgalius naudoti kampams ir tarpams. Minkštu šepečiu ar mikropluošto šluoste surinkti tai, kas prisikabinusi prie paviršių. Pagalvėles ar kilimėlius, ant kurių augintinis guli — skalbti reguliariai pagal gamintojo instrukciją.
Paprastas testas
Paimkite baltą popierinį rankšluostį. Perbraukite juo augintinio dubenėlio vidų. Jei rankšluostis liko švarus — viskas gerai. Jei ant jo liko rausva, gelsva ar lipni žymė — dubenėlį reikia plauti dabar, ne rytoj.
Tą patį padarykite su augintinio mėgstama poilsio vieta. Perbraukite grindis ar paviršių po sofa, kur augintinis dažniausiai guli. Jei ant rankšluosčio kauburėlis plaukų ir dulkių — laikas valyti.
Du testai. Dvi minutės. Ir aiškus atsakymas, ar jūsų namuose yra vietos, kurios kenkia tyliai — ir kurias ištaisyti paprasčiau, nei tikėtės.
