Kai prisiruošia vyšnios, dalį visada pasilieku šaldikliui. Žiemą tai labai patogu, nes atidarai dėžutę ir turi beveik vasaros skonį be virimo ir ilgo ruošimo.
Trys būdai, kurie man pasiteisino
Pirmas variantas, kai lieka mažiau laiko, yra vyšnios su kauliukais. Uogas perrenku, išmetu pažeistas, nuplaunu, leidžiu nubėgti vandeniui ir supakuoju į maišelius arba dėžutes. Tokios vyšnios tinka kompotui ir gėrimams, bet kepiniams jos nėra patogiausios.
Antras būdas reikalauja daugiau kantrybės, nes kauliukus tenka išimti. Tam tinka specialus įrankis arba paprasta sąvaržėlė, jei nieko kito po ranka nėra. Iškauliuotas vyšnias geriausia iš pradžių paskleisti vienu sluoksniu ant skardos ar padėklo, kad jos sušaltų atskirai. Po poros valandų jas jau galima suberti į maišelius porcijomis. Tada žiemą jos nelimpa į vieną gumulą ir patogu paimti tiek, kiek reikia.
Trečias variantas skirtas tiems, kas mėgsta saldesnį rezultatą. Iškauliuotas vyšnias sumaišau su cukrumi santykiu 1:1, kartais sutrinu, kartais palieku sveikas. Kai išsiskiria sultys ir cukrus pradeda tirpti, masę paskirstau į dėžutes. Tokia užšaldyta vyšnia tinka kompotams, desertams, arbatai ar tiesiog greitam skanėstui po atšildymo.
Jei vietos šaldiklyje pakanka, galima laikyti kelis variantus iš karto. Vienas būna kompotui, kitas pyragams, trečias saldesniems desertams. Taip vyšnios išsilaiko visą žiemą ir nepraranda savo skonio.
