Ar kada nors pirkote kempinę vien todėl, kad ji atrodė gražiai? Virtuvėje tokia smulkmena kartais baigiasi labai žemiškai, nes per kieta kempinė subraižo jautrius paviršius, o per minkšta beveik neima pridegusio purvo.
Spalva čia nėra dekoracija. Ji pasako, kiek kempinė kieta ir kam ji skirta, todėl vien žiūrėti į kainą tikrai nepakanka.
Ką išduoda skirtingos spalvos
Raudonos kempinės paprastai yra vidutinio kietumo. Jos tinka kasdieniams indams, kavai ar arbatai prikepusioms puodelių sienelėms ir kitiems įprastiems nešvarumams. Tokia kempinė gana stipri, kad susidorotų su sunkesnėmis dėmėmis, bet dar nėra tokia šiurkšti, kad erzintų daugumą keramikos paviršių.
Geltonos kempinės skirtos švelnesniam plovimui. Jos labiau tinka porcelianui, plonam stiklui, krištolui ir dekoruotai lėkštei, kurioje norisi išsaugoti paviršiaus glotnumą.
Mėlynos kempinės savo savybėmis artimos geltonoms. Jos ypač gerai dera su stikliniais indais, stiklainiais ir taurėmis, nes nepalieka ryškių žymių ir nebraižo skaidraus paviršiaus.
Žalios kempinės jau yra gerokai kietesnės. Jas verta palikti keptuvėms, skardoms, puodams ir prikepusiems paviršiams. Ant stiklo ar porceliano jos gali palikti smulkių įbrėžimų, todėl ten jų geriau nenaudoti.
Juodos kempinės yra pačios šiurkščiausios. Jos praverčia tada, kai tenka kovoti su labai stipriu apnašu ar pridegusiu riebalu ant metalinių paviršių, bet jautriai dangai jos netinka.
Namie verta turėti bent kelias skirtingo kietumo kempines. Tada vieną dieną rankoje neatsiduria tas pats įrankis ir stiklinei, ir prikepusiai keptuvei. Tokia smulki tvarka taupo ir laiką, ir pačius indus.
Teisingai parinkta kempinė leidžia dirbti švariau, ramiau ir be bereikalingų žymių ant paviršių. Kartais užtenka vien tokios smulkmenos, kad virtuvėje būtų mažiau nervų ir daugiau tvarkos.
