Tą rytą svečiai turėjo atvažiuoti po dviejų valandų. O iš vonios sklido kvapas, kurio nesupainiosi su niekuo kitu – kanalizacija.
Atidariau langus, uždegiau žvakes, purškiau oro gaiviklį. Nieko. Kvapas grįždavo kas penkias minutes, lyg tyčiodamasis iš mano pastangų. Taip kartojosi kiekvieną kartą prieš svečius, kiekvieną kartą prieš šventes – jau dešimt metų.
Viskas pasikeitė, kai pagaliau iškviestas santechnikas Vytautas pažvelgė į mano kriauklę ir uždavė vieną klausimą: „Kada paskutinį kartą čia tekėjo vanduo?”
Svečių vonia. Naudojama gal kartą per mėnesį. Tada supratau, kad problemos šaknis buvo tokia paprasta, jog net gėda prisipažinti.
Kas iš tikrųjų vyksta po jūsų kriaukle
Vytautas paaiškino tai, ko niekada nebuvau girdėjęs. Po kiekviena kriaukle, dušu ar grindų nutekėjimu yra U formos vamzdis – vadinamas sifonu arba P-gaubtu. Jame visada turi būti vanduo – maždaug penkių-dešimties centimetrų sluoksnis.
„Tas vanduo veikia kaip kamštis,” – pasakė santechnikas. „Jis neįleidžia kanalizacijos dujų į tavo namus. Bet kai ilgai nenaudoji kriauklės – vanduo išgaruoja. Ir kvapas eina tiesiai pas tave.”
Štai kodėl smirdėjo būtent svečių vonia. Štai kodėl problema atsirado ne iškart, o palaipsniui. Vanduo tiesiog išgaravo per tas savaites, kai niekas ten nesilankė.
Vienos minutės sprendimas, kuris veikia iškart
Vytautas priėjo prie kriauklės, atsuko šaltą vandenį ir palaikė maždaug minutę. Tiek.
„Dabar sifone vėl yra vanduo,” – pasakė. „Kvapas dings per kelias minutes.”
Ir dings. Per penkias minutes vonia kvepėjo normaliai. Jokių žvakių, jokių purškiklių, jokių iškvietimų. Tiesiog vanduo.
Jei turite grindų nutekėjimą, kuris retai naudojamas – ten reikia daugiau vandens. Maždaug keturi litrai, kad sifonas tikrai prisipildytų.
Gudrybė tiems, kas nesinori prisiminti
Vytautas pasakė dar vieną dalyką, kuris man buvo naujiena. Jei žinote, kad kriauklė ar nutekėjimas bus nenaudojamas ilgai – savaitę, mėnesį, visą žiemą sodyboje – galima sulėtinti garavimą.
Įpilkite pusę stiklinės mineralinio aliejaus į nutekėjimą. Aliejus plūduriuoja ant vandens paviršiaus ir neleidžia jam taip greitai išgaruoti. Paprastas triukas, kuris veikia mėnesius.
Kai vanduo nepadeda – štai ką tikrinti
Pripyliau vandens, palaukiau – o kvapas vis tiek liko? Tada problema gilesnė.
Vytautas išvardijo tris dažniausias priežastis. Pirma – pats sifonas gali būti įtrūkęs ar supuvęs. Tada vanduo tiesiog išteka ir joks pylimas nepadės. Antra – sandarikliai aplink vamzdžius gali būti susidėvėję. Trečia – ant stogo esanti ventiliacijos anga gali būti užsikimšusi lapais ar paukščių lizdais.
Jei kvapas ateina iš kelių vietų vienu metu, arba jei girdite burbuliavimą nutekėjimuose – beveik tikrai problema ventiliacijoje.
Kaip išsiaiškinti, kur tiksliai smirda
Uždarykite visas duris ir langus. Tada po vieną patikrinkite kiekvieną nutekėjimą – kriaukles, dušą, tualetą, grindų nutekėjimus. Įjunkite vandenį trumpam ir pauostykite.
Kur kvapas stipriausias – ten ir problema. Gali būti, kad sifonas sausas. Gali būti, kad susikaupė purvo ir riebalų sluoksnis, kuris pūva.
Jei radote vietą – pradėkite nuo paprasčiausio. Paleiskite vandenį minutę. Jei nepadėjo – laikas gilesniam valymui.
Senas receptas, kuris veikia geriau nei chemija
Vytautas pasakė, kad brangių valymo priemonių jam nereikia. Užtenka trijų dalykų, kurie jau yra jūsų virtuvėje: kepimo sodos, acto ir karšto vandens.
Pirmiausia – paleiskite karštą vandenį su lašeliu indų ploviklio. Tai suminkština riebalus vamzdyje. Tada supilkite maždaug pusę stiklinės kepimo sodos tiesiai į nutekėjimą. Iškart po to – stiklinę acto.
Prasidės putojimas. Tai normalu – cheminė reakcija, kuri atlaisvina viską, kas prilipę prie vamzdžių sienelių. Palikite penkiolikai-trisdešimt minučių. Tada praplaukite karštu vandeniu – maždaug keturiais litrais.
Jokios agresyvios chemijos, jokių pavojingų garų. Ir veikia.
Kad daugiau nereikėtų kviesti santechniko
Dabar turiu paprastą rutiną. Kartą per mėnesį apeinu visus retai naudojamus nutekėjimus ir paleidu vandenį minutei. Virtuvės kriauklę praplaunau karštu vandeniu su muilu – tai tirpdo riebalus, kol jie dar neužkietėjo.
Kas porą mėnesių – tas pats kepimo sodos ir acto triukas. Ne todėl, kad smirda, o todėl, kad nenoriu, jog pradėtų.
Svečių vonioje palikau sau priminimą – mažą lipduką ant veidrodžio. „Paleisk vandenį.” Kvaila? Galbūt. Bet jau dveji metai – jokio kvapo.
Jei ir jūs metai iš metų kovojate su kanalizacijos smarvę – pradėkite nuo paprasčiausio. Viena minutė tekančio vandens gali išspręsti tai, ką bandėte užmaskuoti dešimtmečius.
