Ėjau per pušyną netoli Ignalinos, kai prie takelio pamačiau kažką keisto. Tarp violetinių žiedų, kuriuos matau kiekvieną pavasarį, stovėjo vienas krūmelis su visiškai baltais žiedais. Tokio pat augalo – bet kitos spalvos.
Nufotografavau ir parodžiau pažįstamam botanikui Mindaugui. Jo reakcija buvo ne tokia, kokios tikėjausi: „Kur tiksliai radai? Duok koordinates.”
Pasirodo, radau kažką tikrai reto.
Tamsioji plautė – augalas, kuris keičia spalvą
Tai tamsioji plautė – Pulmonaria obscura. Daugiametis augalas, augantis iki trisdešimties centimetrų, su plaukuotais stiebais ir dėmėtais lapais. Lietuvių liaudis jį vadino čiulpikais arba plaučninku.
Įdomiausia šio augalo savybė – žiedai keičia spalvą. Pražydę būna rausvi, paskui palaipsniui pereina į violetinę ir mėlyną. Todėl viename žiedyne vienu metu matai tris skirtingas spalvas – priklausomai nuo žiedo amžiaus.
Mindaugas paaiškino: „Tamsioji plautė žydi labai anksti – dar prieš medžiams išskleidžiant lapus. Ji naudoja sukauptą energiją iš praėjusio sezono ir pražysta tuo trumpu laikotarpiu, kai miško paklotę pasiekia daug šviesos.”
Kai medžiai sulapoja – plautei šviesos nebelieka, ir ji pasitraukia iki kito pavasario.
Kodėl baltoji forma – tikras retumas
Bet tai, ką radau, buvo ne įprasta tamsioji plautė, o jos albinistinė forma – su baltais žiedais vietoj violetinių. Mindaugas pasakė, kad tokia forma pasitaiko labai retai – sporadiškai, tarp įprastų populiacijų.
„Tai genetinė raiška, ne liga ir ne mutacija nuo aplinkos. Tiesiog vienas iš tūkstančio augalų neišreiškia pigmento,” – paaiškino jis. „Ir rasti tokį – kaip rasti keturlapį dobilą, tik dar rečiau.”
Tamsioji plautė ir taip turi griežtus reikalavimus: mėgsta šviesą, auga sausuose pušynuose, nemėgsta samanų konkurencijos. O baltoji forma – dar retesnė, nes susidaro papildomas genetinis apribojimas.
Kodėl ji gali išnykti
Mindaugas pasakė ir tai, ko nenorėjau girdėti: „Šie augalai nyksta. Kai miškas sutankėja ir laja užsiskleidžia – jiems nebelieka šviesos. Kai samanų kilimas sustorėja – jie nebeturi kur augti.”
Be žmogaus pagalbos – atrankinio retinimo ir samanų sluoksnio tvarkymo – tamsiosios plautės buveinės traukiasi. O su jomis – ir šansa kada nors pamatyti baltąją formą.
„Jei radai – užfiksuok ir pranešk vietinei gamtosaugos duomenų bazei,” – patarė Mindaugas. „Kiekvienas toks radinys turi mokslinę vertę.”
Dabar kiekvieną pavasarį einu tikrinti
Kitą pavasarį grįžau į tą patį pušyną. Baltoji plautė buvo vietoje – maža, kukli, bet stovinti. Aplink ją – violetinės seserys, keičiančios spalvas kaip visada.
Ir kiekvieną kartą galvoju: kiek tokių augalų žydi mūsų miškuose, kol medžiai dar nesulapojo – o mes to net nepastebime, nes tiesiog einame pro šalį.
