Ridikėliai atrodo paprasti, bet būtent jie greitai parodo, ar dirva paruošta tvarkingai. Užtenka kelių smulkių klaidų, ir vietoje traškaus derliaus lieka tušti, kartūs šakniavaisiai.
Dirva turi būti puri
Po žiemos žemės neardyk giliai ir neperkask jos be reikalo. Geriau paviršutiniškai supurenk viršų, o jei gruntas susigulėjęs, palaistyk šiltu vandeniu ir uždenk juoda plėvele, kad jis greičiau atsigautų.
Prieš sėją venk šviežio mėšlo ir nesubrendusio komposto. Per daug azoto skatina lapus, o šakniavaisiai lieka smulkūs arba pradeda tuštėti viduje.
Jei dirva rūgštesnė, gali įmaišyti truputį pelenų, bet tik tada, kai žinai, kad žemė tam tinka. Ant neutralios ar šarminės dirvos jų geriau nenaudoti.
Vanduo turi būti tolygus
Ridikėliai beveik visada nukenčia nuo nelygaus laistymo. Kai vieną kartą išdžiūsta, o kitą kartą gauna daug vandens, šakniavaisiai sutrūkinėja ir sukietėja.
Čia padeda vermikulitas. Jis sugeria drėgmę ir po to ją pamažu atiduoda šaknims, todėl lysvė ilgiau išlieka stabili. Sėkite ne per tankiai, palikite 5-7 cm tarp daigų.
Neperkaitink šiltnamio
Jei ridikėliai auga po priedanga, svarbiausia temperatūra. Kai šiltnamyje daugiau kaip 20 laipsnių, augalas ima auginti lapus ir sėklas vietoje šakniavaisio. Todėl vėdinti reikia nuolat, net ir apsiniaukusią dieną.
Pakanka vėsaus oro, gero purumo ir pastovaus drėkinimo, kad ridikėliai būtų traškūs, sultingi ir be skylių viduje.
