Kopūstai atrodo tvirti iki tol, kol vieną rytą šalna sutraukia lapus ir galvos pradeda prarasti sandarumą. Todėl laukimas iki pirmo sniego dažnai baigiasi tuo, kad gražus derlius tampa minkštas ir netinkamas laikyti.
Mano taisyklė paprasta, žiūriu ne į kalendorių, o į temperatūrą ir gūžės kietumą. Kai oras pradeda artėti prie nulio, o prognozė rodo dar vieną šaltą naktį, laikas ruoštis pjauti.
Kokios šalnos dar pakeliamos
Dauguma kopūstų veislių ištveria trumpą šalčio bangą, tačiau viskam yra riba. Kai temperatūra reguliariai krenta iki minus šešių, laukimas jau rizikingas. Vėlyvesnės veislės jautresnės, joms pakanka ir maždaug minus vieno laipsnio, kad pradėtų byrėti vidinė lapų struktūra.
Pirmas sniegas ant užšalusios lysvės yra blogas ženklas. Jei kopūstas po to atitirpsta, viduje prasideda gedimo procesas, kurio sustabdyti nebeįmanoma. Iš išorės galva dar gali atrodyti nebloga, bet sandėlyje ji greitai supūva.
Kada nebeatidėlioti
Jei lapai jau prigludo prie žemės, o pats gūžės pagrindas stangrus ir sunkus, reikia pjauti tą pačią dieną arba kitą rytą. Po nupjovimo kopūstų negalima ilgai laikyti lauke, juos reikia iš karto pernešti į vėsesnę, bet ne šaltą patalpą.
Geriausia laikymo temperatūra yra nuo nulio iki keturių laipsnių šilumos. Tokios sąlygos tinka rūsyje arba sandėliuke, kur oras nestovi vietoje. Jei derlių planuoji laikyti ilgiau, geriau nupjauti truputį anksčiau, nei vėliau gailėtis dėl sušalusių gūžių.
