Amalas ant šakų atsiranda tyliai, bet žala kaupiasi greitai. Jei jo kuokštus paliksite ramybėje, medis silpnės visą sezoną, todėl geriausia reaguoti iškart, kai tik pamatote pirmus žalius gniužulus.
Čia paprasti purškimai nepadės. Veiksmingiausias kelias yra sanitarinis genėjimas, o dirbti turi žmonės, kurie moka saugiai pjauti aukštyje ir žino, kaip nepažeisti likusios lajos.
Kada dar įmanoma išgelbėti medį
Jeigu amalas apėmė ne daugiau kaip trečdalį lajos, užkrėstas šakas galima pjauti iki sveikos vietos ar net iki pagrindo. Svarbu apžiūrėti, ar parazitas nėra įsigėręs giliau į medieną. Kuo tikslesnis pjūvis, tuo daugiau šansų medžiui atsigauti.
Kai užkratas labai platus, kartais tenka nupjauti visą vainiką. Toks žingsnis skamba griežtai, bet kai medis dar turi gyvybės, jis gali išleisti naują sveiką lają. Vis dėlto senam ir nusilpusiam medžiui tai jau gali nepadėti.
Blogiausia padėtis yra tada, kai amalas paliečia ir kamieną, ir šakas. Tuomet medžio išsaugoti nebepavyksta, belieka jį pašalinti, kad parazitas nepersimestų į kaimyninius augalus.
Ko nepamiršti po pjūvio
Aplink medžius verta palaikyti gerą priežiūrą, nes amalas pirmiausia renkasi nusilpusius augalus su pažeista žieve. Jį į šakas perneša paukščiai, todėl sveika, tvirta žievė yra pirmas barjeras nuo užkrato.
Jei keičiate stipriai pažeistą medį, verta rinktis rūšis, kurios amalą traukia mažiau. Tinka itališkoji piramidinė tuopa, ąžuolas, kaštonas ar liepa. Tokie medžiai aplinkoje laikosi stabiliau ir dažnai geriau atlaiko spaudimą iš išorės.
Prieš pjovimą ar genėjimą patikrinkite, ar medis nepriskiriamas saugomoms rūšims. Tokiu atveju gali prireikti leidimo ar bent jau vietos savivaldybės patarimo. Dirbant aukštyje būtini šalmas, pirštinės ir tvirti batai, o jei naudojamas elektrinis pjūklas, akys turi būti apsaugotos nuo šakų atplaišų.
Kuo anksčiau pastebėsite amalą, tuo daugiau medžio dar galima išsaugoti. Vėliau lieka tik pjūvis iki sveikos vietos arba visas šalinimas.
