Kelmą sklype anksčiau laikiau beveik amžinu dalyku, kol vieną rudenį supratau, kad traktoriaus visai nereikia. Jei žemė po lietaus minkštesnė, kelmą galima išjudinti taip, kad nei takų, nei vejos nebelieka gailėti.
Pagrindinė mintis paprasta, pirmiausia nusilpnini šaknis, o tada kelmą trauki iš žemės su svirtimi arba gervės pagalba. Cheminį kelią verta rinktis tik tada, kai neskubi, nes jis veikia lėtai, bet kiemo nesuniokoja.
Pirmas būdas, kai reikia ištraukti su šaknimis
Po stipresnio lietaus aplink kelmą žemę pravartu šiek tiek supurenti, kad atsivertų storosios šoninės šaknys. Tada po jomis pakišamas ilgas laužtuvas arba storas strypas su užkabinimu, o kita pusė remiama į tvirtą vamzdį. Su pagalbininku kelmas pajudinamas iš lėto, be staigių trūktelėjimų. Taip šaknys lūžta nuo pagrindo, o ne nuo viršaus.
Dirbant verta užsidėti pirštines ir nestovėti per arti svirties judėjimo vietos. Jei kelmas kietas, pavyzdžiui, nuo ąžuolo ar maumedžio, kartais palieku aukštesnį likutį, kad būtų už ko sugriebti.
Cheminis būdas tik su karbamidu
Senasis amonio salietros variantas atrodo greitas, bet darže jis nereikalingai rizikingas. Aš renkuosi karbamidą, kurį rasi sodo prekių parduotuvėje, o dirvai žalos daro mažiau. Į kelmą išgręžiamos gilios skylės, suberiama apie du šimtus arba du šimtus penkiasdešimt gramų granulių, įpilama vandens ir angos užkemšamos vašku arba moliu.
Toks kelmas suyra ne per kelias savaites, o per ilgesnį laiką, kartais net per metus ar pusantrų. Užtat po to vieta tampa minkšta, ir ją galima iškapstyti kur kas lengviau. Kasant prie šulinio ar šalia jautrių lysvių geriau vengti agresyvių mišinių.
Kai reikia greičiau
Trečias būdas tinka tada, kai nei kasti, nei laukti nenori. Naudojama rankinė gervė, tvirta grandinė arba storas trosas. Jis užkabinamas kuo žemiau prie kelmo, o kitas galas tvirtinamas prie patikimo inkaro, pavyzdžiui, sveiko medžio arba į žemę įleisto stulpo. Traukti reikia lėtai, be jokio šuolio, nes nutrūkęs trosas pavojingas kaip šautuvas.
Nuėmus kelmą duobė užpilama žemės, komposto ir smėlio mišiniu, sutrombuojama ir palaistoma. Jei vietoje naudotas karbamidas, po kurio laiko ten jau galima sodinti. O jeigu kyla noras viską padegti, tą idėją geriau palikti nuošalyje, nes dūmai, derva ir perkaitinta žemė vėliau kainuoja daugiau, nei sutaupo.
